Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti

Nacija tuoj susitars?

Plačiai per Lietuvą reklamuojamas Nacionalinis susitarimas yra savaip įdomus reiškinys. Įdomus tuo, kad jo iniciatoriai linkę nesiorientuoti aplinkoje, atkakliai minti ant to paties grėblio ir dar tai daryti viešai, pompastiškai, su balionais, muzika, spalvotais fejerverkais, blyksint objektyvams ir stebint kuo didesnei auditorijai.

Pažadas atriekti du procentus krašto apsaugai kitados buvo duotas tokio pat iškilmingo susitarimo pavidalu ir nebuvo tesėtas netgi tada, kai jokia ekonomikos krizė nekėlė galvos skausmų valstybės buhalteriams. Politinis instinktas kuždėjo verčiau primesti procentėlį prie socialinės išmokos, "pramušti" ligoninės remontą savo vienmandatei parapijai. Jei jau norima susitarti, tokiu atveju sutariantieji turėtų rūpintis nacija ir nelaikyti špygos kišenėje, kai deda atitinkamus parašus, ir suprastų, į ką tas nacijos interesas būna panašus.

Ar šiandien yra bent kiek daugiau nacionalinius interesus suprantančių ar bent juos aptikti mėginančių politikų ir politinių jėgų, nei tada, kai žadėta finansuoti Tėvynės gynimą? Jei tikėtume Edmundu Burke, būtent tam - nacionalinio intereso paieškai ir gynybai - yra kuriamos partijos. Tačiau šiandien labiau tinkama atrodo kito klasiko citata. "Pamišę individai - labai retas reiškinys, o štai pamišusios grupės, partijos, tautos, epochos - tai tiesiog taisyklė", - perspėjo Friedrichas Nietzsche.

Ką, tarkime, galima pasakyti apie partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderių sapaliones? Kai pagaliau iškilo klausimas dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus ir dar generolo tolesnių galimybių (dez)organizuoti institucijos darbą, šią partiją apniko košmarai.

Valentiną Mazuronį, ne kartą (ypač per rinkimų kampanijas) plėšiusį marškinius ir žadėjusį sutvarkyti Saugumo departamentą, ypač mėgstantį visokias interpeliacijas, ištiko labai lietuviška politinė haliucinacija. Atseit, reikia dabar pasitarti ir pagalvoti, nes esą kyla grėsmė, kad į Povilo Malakausko vietą politiniai konkurentai - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) - gali paskirti savo žmogų... Antklodės tampymo į save įgūdžius ir paranojišką baimę, kad "kažkas kitas pasinaudos", lyg vos bepakeliamą libido galvoje nešiojančiam politikui, nacionalinių interesų paieška - neįveikiamas uždavinys. Pagal tokią logiką - reikia laikyti poste net ir labiausiai netikusį institucijos vadovą, nes šios pareigos gali atitekti TS-LKD arba Dalios Grybauskaitės statytiniui.

Bet ką čia tas V.Mazuronis ir P.Malakauskas, jei ir TS-LKD politikams nesiseka įsiskaityti į svarbiausią ir seniai galiojantį nacionalinį susitarimą - šalies Konstituciją. Nesiseka atskirti teisės nuo politikos.

Geras to pavyzdys - ką tik Konstituciniame Teisme (KT) baigta svarstyti byla dėl kariuomenės formavimo principus pertvarkančių teisės aktų atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui. KT šį kartą savo sprendimu mandagiai, bet kategoriškai pasiūlė politikams nedaryti iš Konstitucijos figos lapelio, skirto savo politinės valios ir kompetencijos stokai pridengti.

O ar nebūtų geriau, užuot be saiko posėdžiavus ir ginčijusis dėl skambiai pavadintų, bet abejotinos vertės dokumentų, užsiimti visiems savo reikalais ir konkrečiais darbais, kurie galėtų būti dar ir naudingi?

Paprastai kalbant, KT konstatavo, kad profesinės kariuomenės kūrimas nepanaikina karo prievolės ir neužkerta jokių kelių įstatymų leidėjams sutvarkyti krašto apsaugos sistemą pagal pasirinktą modelį. Jei ankstesnio Seimo ir Vyriausybės sprendimai neįgyvendinami dėl finansinių priežasčių, arba dėl to, kad yra šiaip ydingi, - niekas netrukdo dabartinei parlamento daugumai nutarti kitaip ir blogus politinius sprendimus pakeisti gerais. Užuot tai darius, į politiką vėl pamėginta įvelti KT (kas ankstesniais metais jau ne kartą ir sėkmingai daryta). Taip pat mėnesiai sugaišti saliamoniškai laukiant, kol šis pasakys tai, kas ir taip visiems aišku. Tuo pat metu paverkšlenant dėl lėšų stygiaus kareiviams pasamdyti ir tikriausiai viliantis, kad KT padovanos raktą nuo buto ar seifo, kur paslėpti pinigai.

Štai tokioje aplinkoje rengiamas "nacionalinis susitarimas" veikiau apnuogina aštrius nesutarimus, politinį ir socialinį atskirų grupių egoizmą. Be to, dvelkia prastai užmaskuotu siekiu dabartinės Vyriausybės programą (net jei ją ir labai gerai vertintume) padaryti visiems privalomu politiniu šventraščiu.

O ar nebūtų geriau, užuot be saiko posėdžiavus ir ginčijusis dėl skambiai pavadintų, bet abejotinos vertės dokumentų, užsiimti visiems savo reikalais ir konkrečiais darbais, kurie galėtų būti dar ir naudingi?

Anaiptol nemanau, kad nereikia ieškoti politikų ir socialinių partnerių susitarimų. Tiesiog šių dienų realijos tokios, kad inicijuojant susitarimus vienai ar kitai partijai arba Vyriausybei kiti pasirašytų nebent dėl akių.

Geriausia, ką, mano galva, dabar galėtų padaryti prezidentė D.Grybauskaitė, tai pamėginti apibrėžti kai kurių savo deklaruotų iniciatyvų įgyvendinimo laiką ir užtikrinti joms politinių partijų paramą. Pavyzdžiui, būtų visai ne pro šalį susitarti dėl teisės aktų, žabojančių monopolinius reiškinius, priėmimo. Nebūtina labai daug skanduoti ir visur kišti "nacionalinio susitarimo" sąvoką. Pakaktų prispausti parlamentines partijas susitarti, kad tokia sisteminė reforma bus įvykdyta per atitinkamą laiką, ir apibrėžti jos tikslus. Nesame JAV ir į Marsą iki kažkelintų metų neskrisime, tad savo susitarimais - net jei šie ir bus labai "nacionaliniai" - Lisabonos strategijų kūrėjų nenustebinsime. Užtat pasvajoti, kad iki 2012 metų išardysime keletą monopolijų - įmanoma. Arba kad iki to laiko reformuosime VSD. Dar geriau būtų tai ir padaryti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Vasarinių padangų sezonas: kur rasti geriausią kainos ir kokybės santykį?
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius