Belieka priminti, kad rinkėjo pažymėjimus nešiojo per konkursą atrinktos valstybinės bendrovės Lietuvos pašto darbuotojai.
Tad netvarka dalijant rinkėjo pažymėjimus atskleidžia visą spektrą su rinkimų organizavimu susijusių problemų. Galima spėlioti, kiek šis Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) organizacinio darbo brokas pakenks rinkimų eigai, tačiau jau dabar akivaizdu, kad turėtų ateiti permainų metas ir šiai sustabarėjusiai institucijai.
Visų pirma šį akibrokštą dėl rinkėjo pažymėjimų reikėtų vertinti ne kaip vieno ar kito kandidato interesų pažeidimą, bet kaip kenkimą valstybės prestižui. Juk negavę "lapelių" piliečiai dabar galės jaustis nepakviesti, nereikalingi, nereikšmingi šiai valstybei.
Tiesa, VRK susiprato ir paskelbė, kad atsisiuntus rinkėjo pažymėjimus internetu arba atėjus į rinkimų vietas bus galima balsuoti. Tačiau sutikime, kad interneto plėtra šalyje nėra pakankama, o bandantieji balsuoti be rinkėjo pažymėjimų turės užpildyti šūsnis popierių. Ar tokie dalykai paprasčiausiai neužmuša noro atlikti savo pilietinę pareigą? Tad po kiekvienų rinkimų skambančios dejonės, kad žmonės neaktyvūs, atrodo veidmainiškos.
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas susiklosčiusią padėtį paaiškino taip: „Mūsų galva, taip ir yra: paštininkai didžiųjų miestų gyventojų ir negalėjo surasti. Pavyzdžiui, Neringoje gyvenamąją vietą yra deklaravę daug žmonių, kurie iš tiesų ten negyvena. Vilniuje paštininkų tai neįsileidžia, tai gyventojų namie nėra, tai piliečiai negyvena nurodytu adresu.“
Štai pats Z.Vaigauskas sako, kad nemažai gyvenamąją vietą deklaravusių žmonių ten net negyvena, žmonės yra emigravę. Tačiau tokios „mirusios sielos“ yra įtrauktos į rinkimų sąrašus, jos įskaičiuojamos nustatant rinkėjų aktyvumą.
Tačiau tokie paaiškinimai tik dar labiau apnuogina tragišką VRK vaizdą. Kartais susidaro įspūdis, kad šioje institucijoje nėra jokio suinteresuotumo permąstyti, modernizuoti rinkimų organizavimą.
Štai pats Z.Vaigauskas sako, kad nemažai gyvenamąją vietą deklaravusių žmonių ten net negyvena, žmonės yra emigravę. Tačiau tokios „mirusios sielos“ yra įtrauktos į rinkimų sąrašus, jos įskaičiuojamos nustatant rinkėjų aktyvumą.
Pagaliau lieka nebeaišku, kodėl apskritai reikalingi šie pažymėjimai? Juk jie išdalijami pagal tuos pačius rinkimų sąrašus. Kodėl pilietis, atėjęs į savo apylinkę, negali balsuoti parodęs tapatybę patvirtinantį dokumentą? Kodėl kitų kraštų piliečiai gali balsuoti paprastai, stengiamasi visomis išgalėmis užtikrinti jiems balsavimo prieinamumą, o Lietuvoje net į rinkimus jie negauna kvietimų?
Dažnai argumentuojama, kad padidinus balsavimo prieinamumą atsiras daugiau galimybių piktnaudžiauti. Tačiau šiuolaikinės technologijos padėtų fiksuoti, kad žmogus balsavo vieną kartą. Pagaliau daugybėje Vakarų Europos valstybių pats balsavimas yra kompiuterizuotas – tai palengvina balsų skaičiavimą, ir rinkimų rezultatų nebereikia laukti iki paryčių. Atkertama, kad rinkimų kompiuterizacijai reikia daug papildomų lėšų. Tačiau jos nuolat leidžiamos už rinkėjo pažymėjimų nešiojimą. Štai ir dabar už vieno pažymėjimo įteikimą VRK Lietuvos paštui moka 1,2 lito, o visa galutinė suma viršija 3 mln. litų. Tad ar neišeina, jog visas lėšas sudėjus rinkimus seniai galėjome labiau kompiuterizuoti?
Apie VRK kamuojančias problemas tiek politikai, tiek žiniasklaida kalba seniai. Štai Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija užregistravo VRK įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama depolitizuoti šį darinį, atsisakant partijų deleguotų atstovų. Akivaizdu, kad daug kas priklauso nuo politikų valios, o šie vis pamurma ant Z.Vaigausko, bet atėjus balsavimo laikui vėl jį skiria VRK pirmininku. Nors nėra abejonių – kol VRK pirmininkaus Z.Vaigauskas, tol rinkimų organizavimo tvarka visiškai nesikeis: balsuosime nutriušusiose „būdelėse“, rinkimų „debatai“ varys žiovulį, rinkėjai nežinos, kaip balsuoti, rinkimų rezultatai bus skelbiami giedant gaidžiams. Juk šis žmogus niekur ir niekada nemato problemų.
