Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Petras Čimbaras: Apie gamtines kliūtis, arba kas tinka Europai, nebūtinai tinka Lietuvai

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Petras Čimbaras Įstoję į Europos Sąjungą (ES) neabejotinai priėmėme teisingą sprendimą ir iš to turime nemažai naudos. Tačiau šįkart norėčiau pakalbėti ne tik apie naudą, bet ir apie tokius nesusipratimus, kaip vietovių, kuriose esama gamtinių ir kitokių specifinių kliūčių, nustatymą. O mūsų ūkių nederlingų žemių ir nepalankių jose ūkininkavimo sąlygų klausimą, pasirodo, spręs ne kas kitas, o ES. Bet apie viską nuo pradžių.

Jau ne metus ir ne dvejus mūsų žemių derlingumas buvo nustatomas pagal našumo balą – santykinį vienetą, kuriuo išreiškiamas žemės našumas, priklausantis nuo ploto vienete išaugintos produkcijos kiekio.

Aukščiausias našumo balas yra Kėdainių, Kauno, Pasvalio rajonų žemių, mažiausias – Telšių, Plungės, Vilniaus, Lazdijų ir kt. rajonuose. Lietuvos žemės vertinimas buvo atliktas 1992–1998 metais, o 2004-aisiais žemės ūkio ministras sudarė darbo grupę, kuriai buvo pavesta parengti naują žemės našumo vertinimo metodiką, naudojamą iki šiol. Tačiau, pasirodo, tuometinė vertinimo metodika ne visiškai atitinka šiandienos reikalavimus, o svarbiausia – neatitinka ES standartų.

Užsimojo iš peties

Laikantis ES nurodymų, Valstybiniam žemės fondui pavesta nubraižyti naują derlingų, našių ir nederlingų žemių žemėlapį. Šis žemėlapis bus braižomas remiantis 8 biofizinių kriterijų pagrindu, tiesa, tarp jų nebėra našumo balo... Taigi, dabar derlingumas ir palankios ar nepalankios ūkininkavimui sąlygos bus nulemiamos pagal reljefą, temperatūrą, drėgmės indeksą, dirvožemio drenažą, akmenuotumą ir panašius kriterijus. Nubraižytas žemėlapis turės būti derinamas su ES Jungtinių tyrimu centru ir Europos Komisija.

Dabar derlingumas ir palankios ar nepalankios ūkininkavimui sąlygos bus nulemiamos pagal reljefą, temperatūrą, drėgmės indeksą, dirvožemio drenažą, akmenuotumą ir panašius kriterijus.

O dabar pažiūrėkime, kas išeina, kai pritaikysime šį naująjį žemės našumo modelį. Paimkime Kėdainių rajono naudingumo balą ir Rytų Aukštaitijos – tarkime, Molėtų. Kėdainių rajono ūkininkai gauna 9 tonas grūdų iš hektaro, o Molėtų – 5. Tam, kad jie irgi gautų 9, reikia įdėti dvigubai daugiau darbo ir pinigų.

Taigi, dabar Rytų Aukštaitijos teritorija patenka į nepalankias sąlygas ūkininkauti, ir už tai jos ūkininkai gauna papildomą paramą iš ES. Tačiau gali atsitikti taip, kad po naujo žemėlapio nubraižymo, sprendžiant jau ne pagal našumo balą, bet pagal reljefą ar dirvos rūgštingumą, Rytų Aukštaitija nebeįeis į nepalankių sąlygų ribas, ir ten dirbantys ūkininkai gaus tokias pat išmokas, kokias gauna derlingiausių žemių dirbėjai.

Dar daugiau – šis žemėlapis bus sudaromas pagal seniūnijas. Išeina, kad jeigu vienos seniūnijos ūkininkai geriau tvarkosi, investuoja pinigus į melioraciją, taip didindami žemės našumą, jie gali būti išbraukti iš nepalankių ūkininkavimui žemių ribų, o tie, kurie nieko su žeme nedaro, pagal naujuosius kriterijus atsidurs nepalankių ūkininkauti sąlygų vietovėse ir gaus didesnes išmokas. Tai kur čia logika? Nejaugi skatinsime tuos, kurie nieko nedaro, o tie, kurie dirba žemę, į ją investuoja, bus palikti liaudiškai tariant „ant ledo“?

Pirmiausia pagalvokime, tada – darykime

Esu tikras, kad vis dėlto reikėtų atskirti: kur Europos žemės, o kur Molėtų rajono žemės. Juolab kad kaimyninių šalių – Latvijos ir Estijos – visos žemės jau yra priskirtos prie nederlingų, nepalankių sąlygų ūkininkauti.

Žinoma, geriausiai būtų, kad liktų tokia tvarka, kokia buvo iki šiol, tačiau ES nori visiems suvienodinti sąlygas. Gal tai ir nebūtų blogai, bet reikia suprasti, kad tai, kas tinka Europai, visai netinka Lietuvai.

Mūsų šalyje jau seniai geriausias būdas nuspręsti, kurios žemės derlingos, kurios – ne, buvo našumo balas. Jeigu jo neliks ir bus žiūrima pagal tokius kriterijus kaip reljefas, tada iš tiesų reikia perbraižyti visą žemėlapį. Deja, jis nebus perbraižytas teisingai visiems: labiausiai nukentės tie, kurie ūkininkauja prastesnėmis sąlygomis ir dirba daugiausiai.

Vis dėlto reikėtų atskirti: kur Europos žemės, o kur Molėtų rajono žemės. Juolab kad kaimyninių šalių – Latvijos ir Estijos – visos žemės jau yra priskirtos prie nederlingų, nepalankių sąlygų ūkininkauti.

Naujasis žemėlapio braižymas – neišvengiamas, tačiau jis turėtų būti braižomas taip, kad nekiltų mano jau išvardintų problemų.

Juk mūsų žemės našumą vertino specialistai, jie nustatė derlingas ir mažiau derlingas sritis, o dabar visa tai laidojama ir bandoma išrasti dviratį, kuris jau seniai išrastas ir, beje, sėkmingai rieda.

Labiausiai noriu į šią problemą atkreipti Žemės ūkio ministerijos dėmesį, siūlydamas jiems būti griežtesniems bei atkaklesniems, ginant savo pozicijas ir derantis su ES dėl sąlygų, reikalavimų, kriterijų, vertinant žemės našumą, nes mūsų žemdirbiams gali būti padaryta daug žalos. O mūsuose juk neretai pasitaiko, kad pirmiausia padaroma, o tik paskui pagalvojama. Labai tikiuosi, kad šįkart to bus išvengta.

Petras Čimbaras yra Darbo partijos frakcijos ir Seimo Kaimo reikalų komiteto narys.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min