Taigi, suk toliau ir dar smarkiau į dešinę, premjere. Jau dabar bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 22,4 proc., o tai reiškia, kad netekome apytikriai 22 mlrd. litų. Šis skaičius privertė žagtelėti ir antikrizinio plano architektą Gitaną Nausėdą, kuris pripažino klaidas, padarytas per „naktinį mokesčių perversmą“. Kieno klaidas? Ar tik antikrizinio plano stropios vykdytojos – Lietuvos Vyriausybės, ar ir šio plano architektų G.Nausėdos ir Co? Sąžiningiau būtų kaip doram, sąžiningam ir, be jokios abejonės, protingam žmogui, koks ir yra G.Nausėda, ne viską suversti ant Vyriausybės galvos, bet pripažinti ir savo klaidas.
Nors atpirkimo ožio įvardijimas – tik signalas, kad reikia keisti „diržų veržimo politiką“ į kitose ES valstybėse taikomą „verslo skatinimo politiką“. Nes nėra kito kelio augti BVP, kaip tik verslo ir investicijų skatinimas. Tačiau, atrodo, premjero visiškai nejaudina BVP šuolis žemyn. Jis nesuka galvos, kad bankrutuoja net tokios stambios elektronikos įmonės kaip „BMS Megapolis“.
Premjeras kaip patyręs fizikas teisingai mano, kad ekonomikos žlugimas yra baigtinis procesas, todėl jis kada nors baigsis, tik reikia dar labiau suveržti diržus, ir... toliau ramiai mina dviračio pedalus, kviesdamas visą tautą dar labiau sukti į dešinę. Jo politikai entuziastingai pritaria žavioji finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Pritaria ir palaiko net pati aukščiausia valstybės pareigūnė, ryžtingoji prezidentė Dalia Grybauskaitė. O kaip ji galėtų nepritarti, jei pati po „naktinio mokesčių perversmo“ apgailestavo, kad diržai buvo suveržti nepakankamai. Ar kas nors gali tikėtis, kad aukščiausieji valstybės pareigūnai ims ir prisipažins klydę, juk klysti gali kiti, bet tik ne jie.
Okupacijos metais mes šio to išmokome, ar ne tiesa? Juk nepalyginamai lengviau karatė spyriu patiesti ant grindų priešininką, nei prisipažinti klydus. Bet ką daryti, jei situacija pasidarė visiškai nebejuokinga? Man regis, reikia nustoti veržti diržus ir pradėti realiais darbais, o ne, kaip dabar, žodžiais skatinti verslą.
Kaip pradėti jį skatinti – tai nors ir ne mano protui uždavinys, bet savo trigrašį norėčiau įkišti: sumažinti verslo apkrovimą mokesčiais, verstis per galvą kviečiant užsienio investuotojus (kai kurių politikų ujamas ūkio ministras Dainius Kreivys jau pasiekė perspektyvių rezultatų), liautis kas mėnesį skolintis po milijardą litų iš privačių bankų su dešimties procentų palūkanomis. Biudžeto nuostoliams kompensuoti įvesti progresinius pajamų mokesčio tarifus, apmokestinti turtą, įvesti brangaus turto įsigijimo mokestį, taip pat biudžetinių atlyginimų „lubas“, žemesnes nei prezidentės, atlikti „Sodros“ finansinį auditą, paskui peržiūrėti visų jos išmokų racionalumą, užkaišant visas pinigų per „Sodrą“ plovimo skyles. Tai tik dalis priemonių, kurios galėtų būti panaudotos.
Visam priemonių kompleksui sudaryti prezidentė galėtų sukviesti geriausių ekonomikos ir finansų specialistų, valstybės pareigūnų ir opozicijos pasitarimą. Štai jie visi ir turėtų rasti bendrą sprendimą. Tai būtų ir svarbus politinių jėgų konsolidacijos žingsnis tolyn nuo valstybės bankroto.
Jei premjeras valstybės bankroto akivaizdoje ir toliau ramiai mins dviračio pedalus, kviesdamas sukti į dešinę, tai siūloma tokio tipo dešinė jau artima nusikaltimui Lietuvai.
