Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tiesos sakymas piliečiams ir politikų atsakomybė

Šaltinis: „Lietuvos žinios“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ar esame tikri, kad valstybės vadovaujantys asmenys sako tiesą piliečiams apie savo darbus? Visų pirma – blogus darbus ir pilkąsias dėmes biografijose. Prezidentas Valdas Adamkus savo kalbomis aukštai iškėlė moralės kartelę politikams ir nuolat šnekėjo apie jų atsakomybę piliečiams.

Tačiau kokius instrumentus turi valstybė ir piliečiai, kad priverstų sakyti tiesą aukščiausius valstybės politikus, jeigu šiuos nuo tiesos sakymo įstatymo akivaizdoje saugo teisinio neliečiamumo statusas.

Iki šiol nežinome, kaip įstatymo požiūriu atrodo valdžios atsakomybė už neskaidrius prichvatizacijos sandėrius Algirdo Brazausko valdymo metais, ir LEO LT projektą, kurį nulėmė prezidento V.Adamkaus ir premjero Gedimino Kirkilo tandemas, padedamas Andriaus Kubiliaus. Nutrauktas parlamentinis tyrimas dėl VSD veiklos, o jo atnaujinti nesiryžta ir dabartinė valdžia.

Vienintelio prezidento Rolando Pakso veikla išanalizuota taip, kad žmonės galėjo gauti informaciją apie neskaidrius valdžios darbus. Tačiau byla dėl „Žemaitijos kelių“ buvo nutraukta iš karto, kai įvykdytas svarbiausias tikslas – iš pareigų pašalintas prezidentas R.Paksas. O būtent ji buvo smūgis tai daliai valstybės vadovo komandos, kuri atėjo į S.Daukanto aikštės rūmus padėti politikui, garsiai skelbusiam kovą su aukščiausio lygio korupcija. Vėlesnė – kyšių – byla Vilniaus savivaldybėje, kur R.Paksas, nors ir neidamas aukštų pareigų, turėjo lemiamą įtaką visiems sprendimams, parodė, kad tai tik žodžiai, slepiantys politinį stogą. Ši byla irgi užstrigo.

Po kaltinimų, išsakytų prezidentui R.Paksui, ir atsiskleidus naujoms aplinkybėms dėl prezidentų A.Brazausko bei V.Adamkaus veiklos tapo aišku, jog gyvename valstybėje, kurioje apkaltos, jeigu visiems būtų taikomi vienodi standartai, matyt, turėjo neišvengti nė vienas krašto vadovas. Tačiau negi jiems visiems ir ateityje rengsime apkaltą, kad sužinotume tiesą.

Teisinėse demokratinėse Europos valstybėse niekas aukščiausiems politikams už jų neskaidrius darbus apkaltos nerengia. Bet kadencijai valdžioje pasibaigus ir nutrūkus imunitetui šie politikai, kaip ir kiti valstybės piliečiai, stoja prieš įstatymą. Dėl neskaidrių darbų turėjo aiškintis ir buvęs Prancūzijos prezidentas bei užsienio reikalų ministras, Vokietijos kancleris ir Italijos premjeras. Kai kuriems jų teko pabūti ir kalėjime. Tik Lietuvoje aukščiausio rango politikai, išskyrus minėtą išimtį, paliekami ramybėje. Kai yra valdžios viršūnėse ir net tada, kai iš ten pasitraukia.

Apie „Alitos“, Vakarų skirstomųjų tinklų ar „Lietuvos dujų“ privatizavimą gali paaiškinti teisėsaugai ir piliečiams tik A.Brazauskas bei jo komanda. O apie LEO LT peripetijas? Buvęs ūkio ministras Vytas Navickas ir premjero patarėjas Saulius Spėčius lieka Lietuvoje. Kaip ir prezidento patarėjas Lauras Bielinis. Tačiau buvęs premjeras G.Kirkilas nori kelti sparnus į Briuselį. Projektą palaiminęs prezidentas V.Adamkus dar nežinia, ar liks Lietuvoje. Gali būti viena koja ir Amerikoje, kur daug metų išdirbta valstybės tarnyboje, ir už tai, viską tinkamai sutvarkius, gautų didesnį atlygį nei visos pajamos iš Lietuvos prezidento algos. Nedaug žinome ir kas neskaidriai finansavo prezidento V.Adamkaus prezidentinę rinkimų kampaniją. Jo rinkimų kampanijos vadovas ir artimas draugas Raimundas Mieželis iki šiol tyli, kokie asmenys tai darė ir ką visa tai turi bendra su Lietuvos pilietybės suteikimu Viktoro Uspaskicho proteguotam Mansurui Sadekovui. Jei aukščiausi politikai bus neapklausti, nesužinosime ir kodėl V.Adamkus su G.Kirkilo Vyriausybe gesino parlamentinį tyrimą dėl VSD skandalo, kodėl į vadovus užsienio ir saugumo politikoje buvo deleguoti KGB rezervo karininkai.

Pagaliau nesužinosime, kokios buvo paties šiandieninio Lietuvos vadovo sąsajos su kitų užsienio valstybių slaptosiomis tarnybomis. Šį klausimą net nedrąsu buvo kelti į viešumą, kai V.Adamkus ėjo kadenciją, nes jį iš karto galėjo pasigauti kitos valstybės ir panaudoti savo interesams. Bet į tai juk būtina atsakyti piliečiams bent dabar, kai prezidento kadencija artėja į pabaigą, nesvarbu, ar kalbama apie tarnybas Rytuose ar Vakaruose. Iki šiol V.Adamkus į visus faktus šalies žiniasklaidoje reagavo atsikirsdamas, teigė, jog tai tik melas ir šmeižtas. Bet panašiai apie kaltinimus sau dėl neskaidrios veiklos kalbėjo ir jo pirmtakai: A.Brazauskas bei R.Paksas.

Būdami valdžioje aukščiausio rango politikai turi galimybę nuslėpti tiesą nuo savo valstybės piliečių, tačiau valstybė ir piliečiai privalo sužinoti tiesą apie aukščiausių politikų darbus bei nuslėptas biografijos detales bent tada, kai jie palieka savo aukštas pareigas ir nebėra ginami teisinės neliečiamybės. Tai naujas iššūkis teisinei demokratinei Lietuvos valstybei, bet be viso to neįmanoma sukurti valstybės, kurioje visi yra lygūs prieš įstatymą.

„Lietuvos žinios“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min