Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tomas Tomilinas: Piliečiai prieš sistemą – lygiosios 1:1

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Tomas Tomilinas Politinio purvo ir kaltinimų jūroje, pasipylusioje prieš ir po vadinamojo „žemės“ referendumo, labai lengva paskęsti. Laimėjusi boikoto pusė šokinėja iš džiaugsmo, aiškindama, kad iniciatoriai yra kvaili runkeliai. Ne mažiau aršūs yra kai kurie referendumo rengėjai – kaltinantys ir grasinantys oponentams. Tai nepriimtina. Aš noriu apibendrinti ir išgryninti tik pozityvią referendumo pusę ir jos pamokas Lietuvos politinei sistemai ir kultūrai. 

Žemė

Referendumo iniciatyva įrodė, kad 300 000 parašų surinkti Lietuvoje įmanoma be Seimo didžiųjų partijų valios, todėl klausimas dėl referendumo kartelės sumažinimo iki 100 000 yra labiau techninis, nors nemažai žmonių ėjo į referendumą būtent dėl jo. Anksčiau ar vėliau Seimas priims Konstitucijos pataisas ir sumažins tą kartelę iki dviejų ar šimto tūkstančių.  

Referendumo del žemės iniciatyva pasiekė savo tikslą, kai privertė Seimą priimti griežtus žemės pardavimo saugiklius. Tai istorinis laimėjimas, prasmingas, savalaikis. Žemės klausimas rūpi Lietuvos žmogui. Bet rūpi ne neapykantos užsieniečiams, kitataučiams forma. Balsavimas ir dalyvavimas Šalčininkuose lygiai toks pat „patriotiškas“ kaip ir kitur.

Referendumo del žemės iniciatyva pasiekė savo tikslą, kai privertė Seimą priimti griežtus žemės pardavimo saugiklius. Tai istorinis laimėjimas, prasmingas, savalaikis.

Žemė turi sakralinę vertę, ji jungia. Renferendumo rengėjai nesugebėjo iki galo išvystyti Žemės temos, pabrėžiant visus jos aspektus.

Juk be gryno patriotizmo, yra dar meilės gamtai, ekologijos, pasipriešinimo korporacijoms, resursų tausojimo ir ūkininkavimo, maisto saugumo, savivaldos, demokratijos, vartotojiškumo mažinimo vertybės, susijusios su (Ž)žeme.

Žemė Lietuvos žmogui tai ir „Eath“ (žemės planeta), ir „soil“ (dirbama žemė) ir land (žemė kaip teritorija).

Referendumas dėl žemės buvo visiškai natūralus kaimo, regionų žmonėms. Ir tik nereikia aiškinti, kad referendumas rūpėjo žemvaldžiams. Jis rūpėjo visiems – ir „žaliai“ mastančiam miesto jaunimui ir tam, kas nors kartą laikė rankoje dalgį, matė kaip sunkiai dirba ir myli savo žemę tėvai, kaimynai.

Laisva nevaržoma rinka, kuriai iš esmės ir priešinosi referendumas, naudinga tik korporacijoms, o iškovoti saugikliai (tobulintini, žinoma) saugo smulkiuosius. Kaimo žmonės daug aktyviau nei miestiečiai dalyvavo referendume, dalis jų pasakė TAIP, dalis NE, bet jie traktavo referendumą rimtai.

Tuo tarpu dauguma miestiečių jo tiksliai nesuprato, suabejojo. Visaginas aktyviai nedalyvavo balsavime ne dėl savo abejingumo Lietuvos valstybės reikalams (kaip bando aiškinti kai kurie politologai),o todėl, kad tai 100 proc. naujas miestas, industrinio urbanizmo naujadaras kaip ir Alytus (6 ir 8 proc. aktyvumas).

Klaipėda dalyvavo aktyviau. Aktyviausiai referendume dalyvavęs rajonas – Pakruojis – žino ne iš nuogirdų, ką reiškia, kai užsienio koporacijos užgrobia dirbamą žemę. Abejinga rajono valdžia čia planavo leisti statyti arti 15-os stambių „daniškų“ kiaulynų. Prieš keletą metų tų kiaulynų plėtrą (faktinį rajono ekologinį genocidą) sustabdė a.a. iškili mokytoja iš Rozalimo miestelio, surinkusi „prieš“ visos rajono pilietinės bendruomenės parašus, – Genovaitė Valčiukienė.

Referendumo iniciatorių bandymas pasiekti maksimumą – inicijuoti naujas derybas su ES – nesudomino daugumos žmonių, lygiai taip pat nesudomino ir kritika ES atžvilgiu. Tačiau įspūdingas 70,78 proc. balsavusių TAIP rezultatas aiškiai rodo, kad Lietuvos pilietinė visuomenė nori sąmoningai dalyvauti ES politikoje.

Ji pradeda domėtis politika. Pradeda suprasti, kad skirtingos pažiūros – liberalios, konservatyvios, socialdemokratinės ar žaliai valstietiškos yra norma ir dėl to nereikia niekinti oponentų. Tu toks pat patriotas, jei referendume balsavai NE – tik liberalių pažiūrų. Jei balsavai TAIP – reiškia, ieškai kitokio ekonominės ir socialinės raidos aiškinimo nei skleidžia liberalios „pirk-parduok“ ideologijos apologetai Seime.

Žmonės

Tie jauni šviesiaveidžiai parašų rinkėjai, kurių buvo daugiausiai renkant, tikėtina, nenusivils, kad nepavyko surengti tikro referendumo, o ims skaityti knygas, stos į universitetus ir, svarbiausia, pradės dalyvauti politinių partijų veikloje.

Surinkę 300 000 parašų jie norėjo sudrebinti politinę sistemą, išgąsdinti partijas. Jiems iš esmės pavyko. Tačiau politinė sistema parodė savo raumenis. Sužaista 1:1. Kaip ir po futbolo rungtynių – metas spausti rankas, sveikinti vieni kitus, išsakyti pagarbos priešininkui žodžius. 

Žmonės pasirašė ir balsavo dėl žemės ne dėl savo neapykantos Europos Sąjungai. Euroskeptiškumas Lietuvoje yra minimalus, ir jei dar kartą vyktų referendumas dėl stojimo į ES, neabejotinai Europa vėl laimėtų. Be alaus ir miltelių.

Šis referendumas yra labai pozityvus ir todėl, kad šimtai tūkstančių žmonių iš TV ekranų gavo informacijos apie sudėtingą, dviprasmišką nacionalinės ir ES teisės santykį.

Tiesa, tarp referendumo aktyvistų buvo atvirai antieuropines idėjas skleidžiančių politikų, bet jų rezultatas ES rinkimuose buvo nulinis, nepaisant nuolatinio pasirodymo TV ekranuose. Lietuviai tampa sveikais eurorealistais, bet nenori jokios priešpriešos su Europa.

Šis referendumas yra labai pozityvus ir todėl, kad šimtai tūkstančių žmonių iš TV ekranų gavo informacijos apie sudėtingą, dviprasmišką nacionalinės ir ES teisės santykį.

Be jokios abejonės, jei tautos referendume būtų priimtos iniciatorių siūlytos Konstitucijos pataisos, Lietuva privalėtų inicijuoti derybas dėl stojimo sutarties peržiūros. Tačiau tokios derybos, dar ir supaprastinta tvarka, yra normalus reiškinys, aiškiai numatytas pačioje Sutartyje dėl Europos sąjungos veikimo (LT 2012 10 26 Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 326/41).

Sistema

Sisteminės partijos įrodė, kad jos yra padėties šeimininkės ir žmonės esant reikalui pasitiki jų įspėjimais, boikotais ir pan. Tačiau partijos gavo rimtą signalą, kad žmonės nori turėti daugiau įtakos sprendimams, kad jos yra per daug uždaros, kad reikia naujų politikos temų.

Šis referendumas, be jokios abejonės, turėjo įtakos ir galutiniam apsisprendimui dėl tiesioginių merų rinkimų. Kita vertus, referendumais šalies valdyti negalima. Atstovaujamoji demokratija per politines partijas yra netobulas, bet geriausias valdymo instrumentas, juo dar reikia išmokti naudotis.

Metas susitaikyti ir dirbti. Lygiosios. Jos reiškia naujas galimybes abiems konflikto pusėms, galimybes Žemei ir žmogui, Lietuvai.

Rinkėjų valia – aiški. Taip, referendumui buvo negarbingai trukdoma: perkėlus datą į vidurvasarį, niekinant per žiniasklaidą, VRK leidus tokią formuluotę, o vėliau dezorganizuojant procesą ir kaltinant rengėjus.

Savo akimis sekmadienį mačiau storą krūvą gulinčių neišdalintų rinkėjo lapelių savo rinkimų apylinkėje Trakų rajone ir abejingą rinkimų komisijos narį, negalintį man paaiškinti, kodėl jie neišdalinti (nors gegužę viskas buvo dalinama puikiai). Už tai iš esmės gresia baudžiamoji atsakomybė.

Tačiau tai tik detalės, nepaneigiančios rinkėjų daugumos abejingumo referendumui. Metas susitaikyti ir dirbti. Lygiosios. Jos reiškia naujas galimybes abiems konflikto pusėms, galimybes Žemei ir žmogui, Lietuvai.

Tomas Tomilinas yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min