Numanau, kodėl generaliniam prokurorui trūksta žinių apie šią „niekingą bylą“. Taip yra dėl to, kad šią valstybinės reikšmės bylą jis laiko politiniu galvos skausmu arba „eiliniu teisės pažeidimu“, dar menkiau reikšmingu nei dviejų žmonių žūtis ir vaikų kankinimas Kaune. Po pastarosios istorijos jį puolusius kritikus A.Valantinas „nusodino“ arogantišku teiginiu, kad „generalinių prokurorų neužteks“, jei keisim juos dėl „kiekvieno teisės pažeidimo“.
Tai visai ne pirmas neinformuotumo atvejis iškilaus ir dailaus prokuroro karjeroje. Prieš tai ponas įsigudrino nežinoti, kad velionį pulkininką Vytautą Pociūną viešai šmeižė organizuota kompanija. Tiesiog nepastebėjo. Ištisus kelerius metus neskaitė laikraščių. Jau nekalbant, kad būtų susipažinęs su Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo liudijimais.
Bėdutis taip pat sakė nežinąs, kad turėtų ginti viešąjį interesą net ir Seimui nepaprašius per LEO LT aferos metu įvykdytą ir viešai užantspauduotą nacijos apiplėšimą. Visai neseniai jam gerai sekėsi nežinoti, net ir perėmus bylą iš kaltais padarytų Kauno prokurorų, kad pedofilijos byloje bręsta bjauroka ir kruvinoka situacija.
Neabejotina, kad atkaklus, tiesiog fanatiškas nesmalsumas pagrindinė šio pareigūno išlikimo poste priežastis.
Protestuotojų pasivaikščiojimas su karstais prie Generaline prokuratūra pavadinto pastato gali padėti pastato viršininkui išsaugoti kėdę, kurią iš po jo seniai reikėjo išspirti. Protesto dėl prokurorų veiksmų aiškinantis „Sodros“ pinigų galimą pasisavinimą dalyviai, galbūt to patys ir nenorėdami, padeda A.Valantinui.
Galima aiškinti, kad vieno asmens pakeitimas nieko nepakeis, kad geresnio vis tiek nebus. Galima taip pat paaimanuoti, kad prokurorų darbas ir valstybės kadrų politika negali būti reguliuojami laikraščių vedamaisiais. Visa tai tiesa. Bet jei jau mėginame vadintis demokratine šalimi, tai už savo „ūkį“ institucijos vadovas turi atsakyti. Net jei yra labai aukštas, labai teoriškai nepriklausomas nuo visų įtakų. Kraujo ir mėsos niekas nereikalauja. Tačiau ir arogantišką įsitikinimą, kad nepriklausomybės nuo politinio spaudimo statusas leidžia būti nepriklausomam nuo bet kokios atsakomybės apskritai – būtų metas laidoti.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau lyg ir buvo pasiryžusi rasti būdų tai padaryti. Jų, beje, nepažeidinėjant Konstitucijos, nėra tiek jau daug. Pats realiausias šiuo metu – prislėgti reitingais ir gražiai paprašyti susiprasti. Abejotinos vertės manipuliacijas su „Sodros“ pinigėliais atlikusių, gal formaliai ir nieko nepažeidusių, tėvelių demonstracijos ir reikalavimai prezidentei čia visai nepadeda. Juos iškart, kaip ir buvo galima tikėtis, palydėjo graudulingi ir melodingi komentarai apie baisų politinį susidorojimą su principingo ir doro prokuroro karnavalinį kostiumą dėvinčiu A.Valantinu. Auką dabar dalis žiniasklaidos darys iš jo paties. Maža to, spėju, kad prezidentės pareiškimą, jog ji reikalaus rezultatų pedofilijos byloje, dalis įtariamų vaikučių „mylėtojų“ bei jų užtarėjų mėgins išnaudoti. Garantuotai bus sakoma, kad jie irgi tėra užsakyto tyrimo aukos. Daina nusibodusi, bet įkyriai į eterį brukamas melodijas kartais ima niūniuoti net tie, kuriuos jos paprastai nervina.
