Man yra didelė garbė šiandien būti su jumis ir kartu prisiminti, kad mes, Lietuva, jau dešimt metų esame Europoje. Esame ne tik kaip geografiškai ir istoriškai, ne tik viltimis, bet ir siekiais. Esame Europos Sąjungoje kaip tikri šios šeimos nariai.
Dešimt metų – tikrai trumpas laiko tarpas, ypač tautos ir valstybės istorijoje. Bet šiuo atveju dešimt metų su Europos Sąjunga yra labai reikšmingas tarpas. Šie dešimt metų dar kartą parodė, kad Lietuva buvo pasirengusi ne tik tautiniam ir politiniam atgimimui.
Lietuva buvo pasirengusi grįžti į savo istorinės paskirties vietą. Lietuva buvo pasirengusi apginti ne tik savo laisvę, bet ir siekti kitokios gyvenimo kokybės, tai yra tokios, kuri kuriama bendražmogišku europietišku vertybių pagrindu.
Tokių istorinių progų nebūna daug, todėl mokėkime tuo džiaugtis, mokėkime tuo naudotis. Žinoma, nei Europa, nei Europos Sąjunga neišspręs visų mūsų problemų.
Todėl mūsų atėjimas į Europos Sąjungą 2004 m. buvo ne tik likimo dovana ar palankios politinės situacijos išnaudojimas. Tai buvo ir logiškas, ir turbūt vienintelis įmanomas mūsų istorinės kovos už laisvę tęsinys.
Džiaugiuosi, kad Lietuva pasinaudojo savo istorine galimybe. 1990 m. pasakėme pasauliui, kad grįžtame į demokratinių šalių šeimą. O 2004 m. – kad norime būti ne kokia nors pilkoji zona, nepereinamasis kiemas tarp Rytų ir Vakarų, o visavertė Europos valstybe. Šiandien sveikinu kiekvieną, kurių žodžiais ir siekiais, darbais ir pastangomis šis siekis buvo realizuotas.
Nuoširdžiai linkiu savo Tautai ir valstybei nenuvertinti šio istorinio laimėjimo. Tokių istorinių progų nebūna daug, todėl mokėkime tuo džiaugtis, mokėkime tuo naudotis. Žinoma, nei Europa, nei Europos Sąjunga neišspręs visų mūsų problemų.
Tačiau būdami tokie Bendrijoje galime ir turime jaustis gerokai drąsesni savo darbais, siekiais ir perspektyvomis. Turime labai vertingą bendruomenę, kuri savo patirtimi, savo galimybėmis ir savo jėga yra su Lietuva ir už Lietuvą. Turbūt sutiksite, kad šiandien pasaulyje tai labai vertinga.
Todėl Europos Sąjunga – tai ne tik stiprių šalių klubas, kuri turi būti priimta didelė garbėje, tai yra mokykla bendravimo, gebėjimo, bendrai dirbti ir derinti savo interesus. Labai norėčiau, kad šioje mokykloje išmoktume svarbiausią pamoką, – kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir istorinės Europos jėga yra vienybėje.
Todėl turime mokėti bendrauti, ne tik kalbėti, bet ir klausytis, ne tik gauti, bet ir duoti. Turime senas istorines knygų tiesas paversti gyvenimo tiesiomis. Pirmiausia tai pritaikyti santykiuose su artimiausiais kaimynais. Gera kaimynystė neturi alternatyvų, todėl dialogą, kuris, deja, per dažnai vyksta pagal formatą – nuoskaudos už nuoskaudą ar priekaištai už priekaištus, yra būtina keisti formatu – pasitikėjimas už pasitikėjimą ir pagarba už pagarbą. Nuoširdžiai linkiu to ir nuoširdžiai tikiuosi.
Gerbiamieji, prieš 10 metų mes gavome galimybę atversti labai gražų ir vertingą Lietuvos istorijos lapą. Pasistenkime ir padarykime, kas nuo mūsų priklauso, kad jame būtų įrašyti gražūs ir prasmingi žodžiai, kad Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą metinės būtų sava, brangi šventė ir būsimosioms mūsų piliečių kartoms.
Nuoširdžiai dėkoju ir sveikinu visus, kurių mintys, žodžiai ir darbai veda mus ta kryptimi. Labai ačiū.
Šią kalbą kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus pasakė Seimo plenariniame posėdyje narystės Europos Sąjungoje 10-mečiui paminėti
