Reikia pasakyti tiesiai – šį raundą pralaimėjome mes visi. Dalis mūsų iš nesupratimo ar tikėjimo, jog gina Lietuvos gamtą ir žmonių sveikatą, dalis iš godumo, tikėdamiesi, kad ims lyti pinigais. Galbūt dalis sugundyta ar pamaloninta jėgų, turinčių savus interesus bei planus, kurie tikrai neturi nieko bendro su Lietuvos gerove.
Bet ar skalūninių dujų paieška bei „Chevron“ istorija yra išskirtinis atvejis? Tikrai manau, kad ne. Ko tik mes nebandytume daryti – ar tai būtų atliekų deginimo, ar gyvulininkystės komplekso, ar gamybos įmonių steigimas, pirmiausia išgirstame pasipiktinusį atsaką: „NE!“
Ko tik mes nebandytume daryti – ar tai būtų atliekų deginimo, ar gyvulininkystės komplekso, ar gamybos įmonių steigimas, pirmiausia išgirstame pasipiktinusį atsaką: „NE!“
Vietoj to, kad būtų ieškomi būdai ir keliai, kaip plėtoti verslą saugiai ir išsaugant aplinką bei gamtą, yra ieškomi būdai, argumentai, kaip įrodyti, jog nieko daryti nevalia.
Jeigu nervai neišlaikė tokiai rimtai ir galingai kompanijai kaip „Chevron“, ką daryti smulkiems investuotojams, kai konkurentai sukelia bendruomenes, valstybines institucijas ar teisines struktūras prieš bet kokią iniciatyvą?
Akivaizdu, jog esamą situaciją ir tendencijas privalu keisti. Neabejotinai tam reikalinga politinė valia ir pilietinė drąsa. Jeigu du ar trys autobusai piliečių su plakatais ir muzikos instrumentais priverčia šokti pagal jų dūdelę ne tik vietinius merus, bet ir Seimo bei Vyriausybės narius, tai nėra gerai.
Jeigu priimant valstybinės reikšmės sprendimus vadovaujamasi tik gatvės politikų emocijomis ir argumentais, tai nėra gerai. Jeigu mes nesugebame pažiūrėti toliau ir giliau, suvokti bendrų vystymosi tendencijų, perspektyvų ir realių pavojų, tai nėra gerai. Nesugebėdami išlaikyti „Chevron“ ar bet kurio kito rimto investuotojo, pralaimime mes visi.
Bendrovės „Chevron“ pasitraukimas nėra tragedija. Tai fragmentinis pralaimėjimas, suteikiantis mums visiems galimybę pagalvoti. Pagalvoti ir padaryti išvadas, tikintis, kad jos bus nukreiptos į ateitį bei neužmirštant, kad mes gyvename XXI amžiuje. Amžiuje, kai konkuruoti su kaimynais yra ypač sunku. Tik nugalėjus šioje konkurencinėje kovoje atsiranda šansas gyventi geriau mums visiems.
Taigi pralaimėjome visi. Tik ar tai suprasime ir tapsime išmintingesni visi?
Tai yra svarbiausias klausimas šiandien. Ieškokime atsakymo kartu.
