Kaip įveikti sankcijas, legitimuoti Krymo okupaciją? – štai didysis „rusų pasaulio“ ideologų ir pataikūnų apyznikų (appeasniks) rūpestis. Kaip paprastai, pirmiausia eina kontūrų plovykla – sujaukti, apie ką iš tikrųjų kalbama.
Ar sankcijos agresoriui būtų priemonė panaikinti agresiją, bent ją stabdyti (panaikinti nors po 50 metų, kaip Lietuvos atveju), ar tai pirmiausia principinė nuostata: agresija nepriimtina, o nereagavimas reikštų paskatinimą. Sankcija – ne pirminis veiksmas, o atsakas. Pašalinkite pirminį veiksmą, išnyks atsakas. Taip atrodytų sveikas protas, bet yra daug autorių, kurie siūlo virsti antipodais, vaikščioti aukštyn kojomis.
Ar p. Putinas paklydo savo per 15 metų neadekvačiai užsiaugintose džiunglėse? Veikiau tos imperinio hegemoninio mąstymo džiunglės buvo auginamos šimtmečiais, kol piktžolėmis užgožė visus imperatorių Rusijos, taipgi dabartinės, pasigrobtus plotus. Tad ir tuos, kurie neštų kultūros derlių, galų gale, duonos!
O gal žvelkim kitaip: džiunglės yra natūra, tegu ji triumfuoja! Tegul įsigali stipresnė laukinė rūšis!
Toks atėjo „Rusų pasaulio“ geopolitinis darvinizmas, deja, panašus į žlugusią „arijų“ viršenybę ir nacizmą. Kurie prisimena, galėtų perspėti Putiną ir rusus dėl Hitlerį ištikusių pasekmių. Tai būtų ir supratinga, ir išties draugiška.
