Advokatai nepadėjo žmogui tada išsisukti, nors iš tikrųjų toks atvejis buvo: leitenantą Viktorą Šackichą nušovė savi iš kelių centimetrų atstumo į nugarą. Gaila, kad Lietuvos prokurorai tos žmogžudystės visai netyrė.
Kaip ir galimybės, kad kokie nors V.Ivanovo smogikai galėjo užsiropšti ant stogų ir šaudyti žemyn į beginklius bokšto ir laisvės gynėjus. Taip Kijeve darė Janukovyčiaus „Berkutai“, kad sukeltų besidangstančių protestuotojų paniką.
„Jie mus visus iššaudys“, – sakė man per telefoną B.Tarasiukas.
Tik jeigu Vilniuje būtų buvę dar nežinia iš kur skriejusių kulkų, drg. Algirdas dar spėjo nustatyti, kad be Golovatovo šaudė ir kiti „savi“. Be abejo, galimi Ivanovo smogikai Algirdui buvo savi, tačiau su kitokiom reikalo interpretacijom vaikinas darbavosi jau okupanto naudai.
Gal galėtų likusiųjų paklausti, o kas tada dalino puolėjams išcentrines ir kūne skylančias kulkas. Juk ne a.a. M.Burokevičius. O „Alfos“ arba V.Uschopčiko žmonių neapykanta taip kankinamai žudomiems Lietuvos laisvės gynėjams turėjo būti baisi.
Kažin, ar dabar vėl stumiama byla apima visus nusikaltimų žmonijai aspektus.
