Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vytenis Povilas Andriukaitis: Kolegą A.Matulą papildant

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vytenis Povilas Andriukaitis Esu dėkingas Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariui A.Matului už galimybę viešai aptarti sveikatos apsaugos sistemos padėtį. Tebūnie šios diskusijos gidas A.Matulo straipsnis, kuriame jis apžvelgia sveikatos apsaugos problemas: sisteminio valdymo ir finansavimo stoką, korupciją, santykius su kitais sveikatos apsaugos sistemos dalyviais.

Pasak A.Matulo, yra „nemažai dalykų, kuriuos reikia tobulinti ar keisti, bet tai tikrai nėra, kaip įvardija ministras, chaosas“. Tiek Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek „Eurostat“ duomenys rodo, kad pagal visuomenės sveikatos rodiklius Lietuva veliasi Europos Sąjungos uodegoje. Blogąja prasme išsiskiriame insultų ir savižudybių skaičiumi, alkoholio ir tabako gaminių vartojimu, chroniškų ligų skaičiumi. Turime vienus žemiausių Europoje moterų ir vyrų sveiko gyvenimo metų ir tikėtinos gyvenimo trukmės rodiklius.

Kolega teisus: privalu šiuos rodiklius pakeisti! Skirtingai nuo A.Matulo, mes neapsiribojome vien tik bėdų pripažinimu, mes ieškojome priežasčių, kodėl tokia bedugnė skiria tai, kur esame, nuo to, kur turime teisę būti. Apsigauti ir nuslysti paviršiumi – lengva. Kad taip neatsitiktų, atlikome išsamiausią kada nors darytą sveikatos apsaugos sistemos auditą, susitikome su daugiau kaip 800 įvairių sveikatos sistemos sričių atstovų. Su ataskaita susipažinę, kairieji ar dešinieji, ne tik konstatuoja, kad chaosas, bet ir įtaria, kad netyčia toks chaosas nesusikuria.

Skirtingai nuo A.Matulo, mes neapsiribojome vien tik bėdų pripažinimu, mes ieškojome priežasčių, kodėl tokia bedugnė skiria tai, kur esame, nuo to, kur turime teisę būti.

Seimo narys savo tekste rašo, kad „ministerija nesiima jokių priemonių korupcijai ir kyšininkavimui sveikatos sistemoje išgyvendinti". Korupcijos suvokimo indekse, parodančiame, kaip įvairioms pasaulio valstybėms pavyksta kontroliuoti korupciją, Lietuva per 2013 m. iš 48 vietos pasaulyje pakilo į 43.

Jeigu ši sėkmė – neveikimo rezultatas, tuomet tai yra pats sėkmingiausias pasyvumas Lietuvos istorijoje! Sveikatos apsaugoje įvedėme naujų priemonių: nemokamą pasitikėjimo telefoną 880066004; galimybę kiekvienam pacientui, gavusiam stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas, gauti informaciją apie valstybės lėšomis apmokėtų paslaugų kainą; gydymo įstaigose atnaujinome antikorupcinę informaciją, sutarėme, kad įstaigos priims darbuotojams privalomus etikos kodeksus, o medikai ir įstaigų vadovai patys kreipsis į pacientus; Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo dirbti kartu su STT ir VMI.

Ar to pakanka? Nepakanka, tačiau turime ne tik džiuginančią statistiką, bet ir apčiuopiamus rezultatus: pirmą kartą pacientei bus grąžinti pinigai, iš jos paimti už visiškai valstybės apmokamą procedūrą.

Finansavimo problemos, kurias iškėlė A.Matulas, nėra naujos. Sveikatos apsaugai visada trūko ir trūksta pinigų. Ką mes dėl to darome? Didiname pinigų kiekį ir mažiname išlaidas.

Mano kolega parlamentaras nutyli, kad 2014 m. biudžetas bus apie 0,6 mlrd. litų didesnis nei buvo 2013 m. Konservatorių priimtas sprendimas įvesti eurą lėmė šitos, kairiųjų, Vyriausybės pareigą laikytis griežtos fiskalinės drausmės. Net ir jos laikantis sveikatos apsaugos sistema nebankrutavo: nei pavasarį, nei vasarą, nei rudenį, nors šaukiančių „dangus griūva“ pasitaikė ne rečiau, nei keitėsi mėnulio fazės. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos sveikatos apsaugai skiriama BVP dalis yra viena mažiausių visoje ES. Kada visa tai pasikeis? Kai bus sutarta laikytis trijų principų: pirma, kad sveikata yra būtinoji valstybės klestėjimo sąlyga; antra, kad sveikata turi būti akcentuojama visose politikos srityse ir trečia, kad sveikatos apsaugos finansavimas yra ne išlaidos, bet investicija. Pirmininkaudami ES Tarybai išvardintus principus gynėme kiekviename susitikime ir dokumente. Padėjome ES valstybių narių ministrams susitarti laikytis šių principų. Tai buvo patvirtinta ir Vilniaus deklaracijoje, ir gruodžio 10 d. priimtose ES Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos išvadose. ES pajėgė susitarti – gal pajėgsime ir mes?

Finansavimo problemos, kurias iškėlė A.Matulas, nėra naujos. Sveikatos apsaugai visada trūko ir trūksta pinigų. Ką mes dėl to darome? Didiname pinigų kiekį ir mažiname išlaidas.

Ir dar viena optimistiška gaida: ačiū A. Matului už siekį spręsti medikų atlygio problemas, migracijos ir valstybės užsakymo sveikatos apsaugos sistemoje klausimus. Idealu būtų jei Seimo narys šiuos klausimus spręstų prisidėdamas prie teisėkūros proceso – o šiuo atveju belieka tikėti, kad nutylėta tiesa ir netikslūs argumentai visgi yra geriau negu nieko.

Bet jei Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys išsako mintis spaudoje, matyt, jos nutylėtos būti nebegali. „Be pagrindo sustabdytas trečiasis sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos etapas“, rašo A.Matulas. Štai Respublikinė Kauno ligoninė turi 2 padalinius ir 5 filialus. T.y. turi atskiras administracijas, vadovus, konkurenciją tarpusavyje. Todėl priimtas sprendimas supaprastinti struktūrą, užtikrinti, kad būtų dirbama vieningai. Nuoseklaus veikimo ir kokybiškesnės sveikatos priežiūros vardan buvo sukurta klasterių – operatyvaus gydymo įstaigų bendradarbiavimo pagal profilį – sistema. Ir ši sistema veikia! Ministerijoje pareikalavau darbuotojų atsakomybės už priimtus sprendimus.

Skaitytojai, kaip manote, ar tie, kurie pagal savo nesupratimą lopė sveikatos apsaugos sistemą (ypač ten, kur to visai nereikėjo), turėtų atsakyti už visus „struktūrinius sprendimus“, taip akivaizdžiai naudingus sprendimus priėmusių rinkiminėms apygardoms?

O visgi A.Matulo ir mano ideologijos – skiriasi. Seimo narys stebisi, kad ministerija padeda kurtis medikų profesinėms sąjungoms, suteikia joms galimybę dalyvauti sveikatos apsaugos sistemoje. Nuostabą jam kelia ir tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija, pagal vienos didžiausių Europoje organizacijų – Europos pacientų forumo – modelį, sukūrė Lietuvos pacientų forumą, atvirą visoms be išimties pacientų organizacijoms. Tokia yra mano pozicija: pritraukti sistemą prie paciento, atverti galimybes žmogui būti ne pasyviu ligoniu, bet aktyviu Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos dalyviu.

Taip ir priėjome iki esmės: reikia sutarimo, kaip ilgalaikėje perspektyvoje atrodo sveikatos apsaugos sistema. Mane gąsdina, kad nemaža dalis sprendimus priimančių žmonių žvelgia trumparegiškai – gyvena šiandiena. Tokiu savo elgesiu jie atima Lietuvos piliečių teisę turėti nemokamą medicinos priežiūrą, sklandžiai veikiančią sistemą ir kokybišką mediciną. Kai visuotinai sutarsime dėl sveikatos apsaugos sistemos perspektyvos, gal tuomet ilgalaikiai žmonių interesai nebus aukojami dėl reklaminių akcijų?

Vytenis Povilas Andriukaitis yra sveikatos apsaugos ministras, LSDP atstovas

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min