Naujienų portalas 15min.lt, laikraštis „15min“ ir jį leidžianti bendrovė „15 minučių“ už skaidrumą viešųjų pirkimų srityje kovoja ne tik žurnalistinėmis, bet ir teisinėmis priemonėmis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paskelbė įmonės „15minučių“ atstovų pergalę ginče su Ligonių kasomis dėl konkurso, susijusio su informacijos platinimo paslaugomis. Bemaž ketvirčio milijono litų vertės konkurso sąlygos pripažintos diskriminacinėmis, dirbtinai ribojančiomis konkurenciją.
Sritis, kur sukasi milijardai
Vieša paslaptis, jog Lietuvoje rengiamų viešųjų pirkimų konkursų sąlygos dažnai tyčia būna surašomos vienam būsimam laimėtojui, siekiant pašalinti iš kovos galimus konkurentus. Tokiomis aplinkybėmis konkursas ne tik laimimas nesąžiningai ir nepagrįstai, bet ir neracionaliai švaistomos mokesčių mokėtojų lėšos. Mat viešųjų pirkimo konkurso pagrindinis tikslas – perkančiajai organizacijai gauti tinkamą paslaugą už kuo mažesnę kainą.
Diskutuojant apie viešuosius pirkimus, susijusius su valdiškų įstaigų užsakymais privačioms žinių priemonėms skleisti tam tikrą užsakomąją informaciją, akivaizdu, jog pagrindinis tokių viešųjų pirkimų tikslas – maksimaliai efektyviai paskirstyti pinigus, turint tikslą pasiekti tikslinę auditoriją.
Kai būsimasis laimėtojas iš anksto nutuokia neturėsiąs varžovų, lieka galimybė piktnaudžiauti, dirbtinai pakeliant paslaugų kainas. Galimų piktnaudžiavimų mastą ir problemos aktualumą atspindi tai, jog valstybė viešiesiems pirkimams kasmet išleidžia milijardus litų.
Nesąžiningos konkurso sąlygos
Ne tik įmonės „15 minučių“, bet ir visos visuomenės interesus apgynusi pastaroji LAT teisėjų nutartis susijusi su VLK prie Sveikatos ministerijos skelbtu konkursu „Socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimo šalies laikraščiuose paslaugų pirkimas“.Paraišką dalyvauti pirmoje pirkimo dalyje pateikė vienas tiekėjas. Teisėjai nustatė, kad kito tiekėjo, atitinkančio ginčijamą konkurso nuostatą – šalies dienraščio, leidžiamo ne mažesniu kaip 40 tūkst. egz. tiražu (darbo dienomis) ir turinčio priedą (leidinį) rusų kalba, nėra. Tai neskatina konkurencijos ir diskriminuoja kitus potencialius tiekėjus.
Aukščiausios instancijos teisėjai vienareikšmiškai pripažino, jog daugelis konkurso nuostatų pažeidžia įstatymus.
Maža to, bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia VLK skelbto Socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimo šalies leidiniuose paslaugų pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygų 22 punkto dalį, kuria nustatytas apribojimas remtis subrangovų pajėgumais vykdant sutartį, nutarta perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Iš Ligonių kasų atstovų, kurie visų trijų instancijų teismuose aršiai priešinosi ir nepripažino klaidų, Aukščiausiasis Teismas priteisė iš viso beveik 11,5 tūkst. litų. Šiuos pinigus atsakovai, deja, turi galimybę paimti taip pat iš mokesčių mokėtojų kišenės.
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.
„Tai labai svarbus sprendimas, kuris dar labiau įkvepia sekti viešojo sektoriaus veiksmus, kurie pažeidžia ar gali pažeisti teisės normas. Todėl „15 minučių“ ir ateityje yra pasiryžusi investuoti į skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo principų pažabojimą informacijos viešinimo srityje, jei reikės, inicijuosime ir teisminius procesus, kurie nors ir tiesioginės naudos neatneša (pripažinus konkurso sąlygas diskriminuojančiomis, ieškovas netampa konkurso nugalėtoju per se (iš lotynų kalbos – „savaime“)), tačiau yra labai svarbūs, kai kalbame apie pilietinę visuomenę, socialiai atsakingas įmones, galų gale teisinę valstybę. Todėl sveikiname iniciatyvas, kurias pradeda Ūkio ministerija viešųjų pirkimų sektoriuje ir tikime, kad tokiais mažais, bet labai reikšmingais laimėjimais prisidėsime prie etiškų, teisingų ir atsakingų sprendimų priėmimo raidos valstybiniame sektoriuje“, – sako bendrovės „15 minučių“ generalinis direktorius Rytis Budrys.
Nepagrįsti reikalavimai
Kaip teigiama LAT nutartyje, byloje nustatyta, kad atsakovas Valstybinė ligonių kasa paskelbė Socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimo šalies leidiniuose paslaugų pirkimo supaprastintą atvirą konkursą. Konkurso sąlygose apibūdindami pirkimo objektą (8 punktas), VLK atstovai nurodė, kad pirkimas skirstomas į dalis:
1) socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimas šalies dienraščiuose, leidžiamuose ne mažesniu kaip 40 tūkst. egz. tiražu (darbo dienomis) ir turinčiuose priedą (leidinį) rusų kalba. Analogiškos sąlygos įrašytos konkurso sąlygų 10.8 ir 67.1 punktuose;
2) socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimas šalies dienraščiuose, kurių vieno numerio vidutinė auditorija – ne mažesnė kaip 15 proc. šalies gyventojų, o vieno numerio tiražas darbo dienomis ne mažesnis kaip 50 tūkst. egz. ir turinčių internetinį leidinio variantą. Analogiškos nuostatos įrašytos konkurso sąlygų atitinkamai 10.9 ir 67.2 punktuose.
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Lietuvos Aukščiausiasis Teismas |
Ieškovas sėkmingai įrodė, kad pirkimo objektų grupavimas į pirkimų dalis yra nepagrįstas, ribojantis konkurenciją ir tiekėjų galimybes teikti pasiūlymus. Ieškovo nuomone, nepagrįstai sujungta: 1) informacijos spausdinimas šalies dienraščiuose, leidžiamuose lietuvių kalba, ir informacijos spausdinimas dienraščiuose, leidžiamuose rusų kalba; 2) informacijos spausdinimas šalies dienraščiuose ir informacijos talpinimas šalies internetiniuose dienraščiuose. Ieškovo nuomone, konkurso antros pirkimų dalies techninė specifikacija, t. y. reikalavimas, kad vidutinė dienraščio vieno numerio auditorija būtų ne mažesnė kaip 15 proc. šalies gyventojų (Konkurso sąlygų 8.2 punktas), pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 25 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus (konkurencijos ribojimo ir diskriminacijos draudimas), nes egzistuoja tik trys leidiniai, kurių vidutinė skaitytojų auditorija yra didesnė kaip 15 proc.
Vidutinę gyventojų auditoriją skaičiuojant ne nuo viso Lietuvos gyventojų skaičiaus, o tik nuo gyventojų, kurie apklausiami (15-74 metų amžiaus), šio kriterijaus reikšmę atitinka tiktai vienas tiekėjas. Ieškovo nuomone, Konkurso sąlygų 22 punkte nustatytas draudimas tiekėjui sutarties vykdymo metu naudotis subrangovų pajėgumais taip pat nepagrįstai riboja tiekėjų konkurenciją.
Ydingus punktus pripažino negaliojančiais
LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko, nutarė pripažinti negaliojančiomis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos skelbto Socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimo šalies leidiniuose paslaugų pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygų:Konkursų skaidrumo problemos aktualumą atspindi vienintelis skaičius: per 2009-uosius metus mūsų valstybė viešiesiems pirkimams išleido per 9 mlrd. litų.
8.1 punkto nuostatą „socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimas šalies dienraščiuose, leidžiamuose ne mažesniu kaip 40 tūkst. egz. tiražu (darbo dienomis) ir turinčiuose priedą (leidinį) rusų kalba“;
8.2 punkto nuostatą „socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimas šalies dienraščiuose, kurių vieno numerio vidutinė auditorija – ne mažesnė kaip 15 proc. šalies gyventojų, o vieno numerio tiražas darbo dienomis ne mažesnis kaip 50 tūkst. egz. ir turinčių internetinį leidinio variantą“;
10.8 ir 10.9 punktus;
67.1 punkto nuostatą „socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimas šalies dienraštyje, leidžiamame ne mažesniu kaip 30 tūkst. egz. tiražu (darbo dienomis) ir turinį priedą (leidinį) rusų kalba“;
67.2 punkto nuostatą „socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimas šalies dienraštyje, kurio vieno numerio vidutinė auditorija – ne mažesnė kaip 15 proc. šalies gyventojų, o vieno numerio tiražas darbo dienomis ne mažesnis kaip 50 tūkst. egz. ir turintį internetinį leidinio variantą“.
Teismas įpareigojo perkančiąją organizaciją nutraukti Socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimo šalies leidiniuose paslaugų pirkimo supaprastinto atviro konkurso procedūras dėl pirmos ir antros pirkimo dalių.
Teismų maratonas prasidėjo nesėkme
„15 minučių“ ir VLK mūšis teismuose truko beveik ištisus metus.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį buvo atmetęs. Teisėjams pasirodė, kad ieškovas neįrodė, jog yra tik vienas tiekėjas, galintis savarankiškai suteikti paslaugas pagal atsakovo Konkurso sąlygų 8.1 punkte pateiktą pirmos pirkimo dalies apibrėžimą ir paslaugai keliamus reikalavimus.
Teismas nurodė, kad paslaugos pirkimo objektų skaidymas ar sujungimas turi būti vertinamas ekonomiškumo aspektu. Teismas sprendė, kad atsakovo teiginys, jog jis, pasirinkdamas perkamų paslaugų grupavimą, siekęs ekonomiškų, lengvai administruojamų spausdinimo paslaugų, nepaneigtas, todėl padarė išvadą, kad imperatyviųjų įstatymo nuostatų atsakovas nepažeidė.
Sąlygos vienam dienraščiui
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino iš dalies: Konkurso sąlygų 8.1 punkto nuostatą „socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimas šalies dienraščiuose, leidžiamuose ne mažesniu kaip 40 tūkst. egz. tiražu (darbo dienomis) ir turinčiuose priedą (leidinį) rusų kalba“, 10.8 punktą ir 67.1 punkto nuostatą „socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimas šalies dienraštyje, leidžiamame ne mažesniu kaip 30 tūkst. egz. tiražu (darbo dienomis) ir turintį priedą (leidinį) rusų kalba“ dalį, nustatančią socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimą dienraštyje turinčiame priedą (leidinį) rusų kalba, pripažino diskriminacine, dirbtinai ribojančia konkurenciją ir negaliojančia; įpareigojo atsakovą nutraukti Konkurso procedūras dėl pirmos pirkimo dalies; kitą ieškinio dalį atmetė.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad paraišką dalyvauti pirmoje pirkimo dalyje pateikė vienas tiekėjas – UAB „Respublikos leidiniai“. Kolegija nustatė, kad kito tiekėjo, atitinkančio ieškovo ginčijamą pirmos pirkimo dalies nuostatą – šalies dienraščio, leidžiamo ne mažesniu kaip 40 tūkst. egz. tiražu (darbo dienomis) ir turinčio priedą (leidinį) rusų kalba, nėra. Tai neskatina konkurencijos ir diskriminuoja kitus potencialius tiekėjus, kurie galėtų dalyvauti konkurse, jei būtų nustatyta galimybė pirmoje pirkimo dalyje informaciją spausdinti atskiriems tiekėjams atskirai lietuvių ir rusų kalbomis leidžiamuose spaudiniuose.
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Spauda |
Atsakovo nustatyta konkurso sąlyga būtų priimtina, jei tai būtų vienintelė galimybė pasiekti pageidaujamą pirkimų rezultatą arba leistų itin racionaliai panaudoti pirkimui skiriamas lėšas. Tačiau VLK atstovai nė vienos iš šių aplinkybių neįrodė. Kai perkančiosios organizacijos suformuotus reikalavimus atitinka vienintelis tiekėjas, kelių tiekėjų susijungimas jungtinės veiklos sutartimi tampa privaloma konkurso sąlyga. Taip yra varžomas tiekėjų savarankiškumas, pažeidžiamas sutarties laisvės principas, keliama papildomų nepagrįstų reikalavimų.
Ligonių kasa nepateikė argumentų
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad reikalavimai pirmai pirkimo daliai akivaizdžiai neskatina konkurencijos ir diskriminuoja kitus potencialius tiekėjus. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas pirmiausia priėjo dėl to, kad buvo nustatyta, jog pasiūlymą pirmai pirkimo daliai nesijungdamas su kitais tiekėjais gali pateikti tik vienas tiekėjas, tai ir įvyko.
Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog leidinio tiražo ir kalbos (rusų k.) reikalavimų sujungimas buvo vienintelė galimybė pasiekti pageidaujamą pirkimų rezultatą arba leido itin racionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas, ir pabrėžė, jog techniškai ir administravimo prasme tą pačią informaciją galima paskleisti ir lietuvių, ir rusų kalbomis leidžiamuose leidiniuose.
Be to, reikalavimai turiniui, tiražui ir platinimui lietuvių ir rusų kalbomis leidžiamiems leidiniams pagal perkančiosios organizacijos išaiškinimus neturi būti tapatūs.
Įsigilino ne į visas pastabas
Pasisakydama dėl antros pirkimo dalies, Apeliacinio teismo kolegija nurodė, kad ieškovas, ginčydamas aptariamą antros pirkimų dalies sąlygą, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo pasirinktas paslaugos pirkimo būdas tiek apriboja aiškinamosios informacijos skleidimą, kad sąlyga tampa diskriminacinė ir varžanti konkurenciją. Atsakydama į ieškovo argumentą, kad „TNS Gallup“ tyrimo rezultatai netikslūs dėl tiriamų asmenų amžiaus ribojimo, kolegija pabrėžė, jog šia apklausa buvo siekta ištirti būtent skaitytojų auditoriją, o ne visus šalies gyventojus. Negalima teigti, kad antros pirkimo dalies sąlygas atitinka tik vienas tiekėjas, nes pagal nurodyto tyrimo duomenis 15 proc. vidutinę auditoriją apima trijų dienraščių leidiniai.„15 minučių“ ir ateityje yra pasiryžusi investuoti į skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo principų pažabojimą informacijos viešinimo srityje, jei reikės, inicijuosime ir teisminius procesus, kurie nors ir tiesioginės naudos neatneša, tačiau yra labai svarbūs, kai kalbame apie pilietinę visuomenę, socialiai atsakingas įmones, galų gale teisinę valstybę, – sako bendrovės „15 minučių“ direktorius R.Budrys.
Apeliaciniam teismui įsiklausius ne į visus ieškovo argumentus, „15 minučių“ turėjo kreiptis ir į Aukščiausiajį Teismą. LAT teisėjų šaukėsi ir VLK atstovai, kurie vylėsi sulaukti jiems palankiausio verdikto, kaip tai buvo žemiausios instancijos teisme.
Už skaidrumą tenka kovoti nuolat
15min.lt ne sykį rašė, kad gyvybiškai svarbu sutramdyti Lietuvoje siaučiančią viešųjų pirkimų mafiją (žr. susijusius straipsnius).
Portalo kalbinti specialistai dalijosi patirtimi ir mintimis, ko reikia, kad milijardus mokesčių mokėtojams kainuojantys viešieji pirkimai pagaliau vyktų racionaliai bei skaidriai.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Giedrius Kadziauskas portalui 15min.lt yra sakęs: „Valdžia niekada nebuvo tas pirkėjas, kuris būtų ypač suinteresuotas žemiausia kaina. O viešieji pirkimai konkurso būdu juk ir yra tam sugalvoti, kad būtų galima gauti tą pačią kokybę, tą pačią paslaugą už mažiausią kainą.“
Jo žodžiais tariant, milijardai litų, kasmet išleidžiamų valstybinių institucijų įvairioms prekėms bei paslaugoms įsigyti, yra ir labai didelė galimybė sutaupyti.
Visą 15min.lt interviu su G.Kadziausku skaitykite čia.
Ar verta abejoti teismų galia?
„Viešiesiems pirkimams trūksta skaidrumo. Šioje srityje tikrai dar galėtume pasistūmėti į priekį, lygiuodamiesi į kitas civilizuotas pasaulio valstybes. Jeigu pirkimai būtų skaidresni, manau, daug lėšų būtų sutaupyta“, – mano kontoros „Foigt ir partneriai/Regija Borenius“ advokatas Žygimantas Pacevičius.
Viešieji pirkimai – viena sričių, kurioje specializuojasi Ž.Pacevičius. Jis pabrėžė, kad piktnaudžiaujama ir formuluojant viešųjų pirkimų sąlygas, ir priimant sprendimus pirkimo procedūrų metu.
„Lietuviai šiaip mėgsta bylinėtis. Ginčų dėl viešųjų pirkimų esama nemažai, bet vieni pasiekia teismą, o kiti – ne. Galbūt ir gerai, nes bylinėjimasis pats savaime nėra pasiekimas, kuriuo reikėtų didžiuotis. Geriau, kai randama geranoriškų sprendimų. O kartais tiesiog nenorima komplikuoti santykių su perkančiomis organizacijomis“, – svarstė advokatas Ž.Pacevičius.
Gali būti, kad ir patys viešųjų pirkimų procedūromis nusivylę verslininkai palyginti nenoriai kreipiasi į Temidės tarnus, nes netiki, kad vienos valstybinės valdžios atstovai galėtų priimti kitai valdžios institucijai nepalankų sprendimą.
