Lietuvos žmonės dar nepamiršo baisios eismo nelaimės, kai 2001-ųjų spalio 28-osios naktį Vilniuje kelių patrulių rinktinės vyresniojo policininko Dariaus Narinkevičiaus (praėjus net 4 valandoms jam nustatytas 1,89 promilės girtumas – aut. past.) vairuojama mašina užkimštoje sankryžoje rėžėsi į taksi ir pražudė krepšinio trenerį 30 metų Gediminą Ulį bei jo senelę. Į laisvę išėjęs avarijos kaltininkas puse etato įsidarbino vienoje firmoje vairuotoju, tačiau iš oficialios 197 litų mėnesio algos antstolis negali nurėžti nė cento.
Teisėsaugininkai sužlugdė visus D.Narinkevičiaus bandymus išsisukti, jis buvo išmestas iš tarnybos, nuteistas šešeriems su puse metų kalėti, taip pat iš jo priteista daugiau nei 400 tūkst. litų turtinei bei neturtinei žalai atlyginti.
Tačiau žuvusiojo G.Ulio artimųjų noras – prisiteisti 2,5 milijono litų. Šiuos pinigus, jų supratimu, turi mokėti ne tik buvęs policininkas, bet ir valstybė. Ieškovų argumentas – policijos pareigūnai neužtikrino, kad neįvyktų nelaimė.
Siekti žalos atlyginimo iš mokesčių mokėtojų kišenės G.Ulio artimuosius skatina ir tai, jog iki šiol per beveik aštuonerius metus D.Narinkevičius nesumokėjo nė lito.
Žuvusiojo anyta Zeferina Vaičekauskienė minėjo, jog į laisvę išėjęs pareigūnas puse etato įsidarbino vienoje firmoje vairuotoju, tačiau iš oficialios 197 litų mėnesio algos antstolis negali nurėžti nė cento.
Ketvirtadienį Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija baigė narplioti našlės Solveigos Ulienės ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) bei Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus, bei D.Narinkevičiui. Verdiktą Temidės tarnai žada skelbti spalio 8 dieną.
Ilgą procesą stebėjusiam 15min.lt žurnalistui susidarė įspūdis, kad abi šalys įklimpo bei visus tris teisėjus įklampino į filosofinę diskusiją kodiniu pavadinimu „Kas būtų, jeigu būtų...“
Ieškovai šiame procese apie nelemtąją avariją iškėlė net tokių klausimų, kad visoje Lietuvoje su žiburiu nepavyko rasti bent vieno eksperto, kuris išdrįstų pareikšti savo nuomonę.
Šiandien šalys išsiskyrė laukti teismo sprendimo, suformulavusios visiškai priešingas pozicijas.
Avarijos – viena po kitos
15min.lt primena, jog minėtą vakarą sostinės Šeškinės mikrorajone iš pradžių susidūrė automobiai VW Golf bei Opel Ascona.
Pro šią vietą taksi automobiliu iš savo mamos 60-mečio pokylio keliavo G.Ūlys, jubiliatė bei pastarosios 80-metė motina. Taksi užstrigo spūstyje, G.Ulys išlipo pasidomėti, ar bus įmanoma važiuoti toliau, netrukus gestais rodė taksistui, kad apsisuktų, padėjo manevruoti.
Kaip tik tuo metu neblaivaus policininko vairuotojamas automobilis Mazda 626 atskriejo mažiausiai 78 km/val. greičiu ir rėžėsi į pėstįjį bei taksi su žmonėmis.
„Viešpatie, mano sūnus... Aš nežinau, ar jis gyvas. Jis atrodo be gyvybės ženklų... Va, čia jo batai...“ – ugniagesių gelbėtojų filmuotoje medžiagoje užfiksuotos G.Ulio motinos emocijos netrukus po avarijos.
Nagrinėjamoje byloje ieškovai pareiškė poziciją, jog pirmosios avarijos forminti atvykę pareigūnai nesiėmė būtinų priemonių, kad užtikrintų kitų eismo dalyvių saugumą bei užkirstų kelią naujam eismo įvykiui. Konkretus jų pasiūlymas: buvo privaloma organizuoti apylanką.
Kas galėjo pakeisti likimą?
Ieškovės interesams atstovaujanti advokatė Renata Valiūnaitė kalbėjo: „Policijos pareigūnai, buvę per pirmą eismo įvykį, neįvykdė savo esminių pareigų – užtikrinti saugaus eismo priežiūrą ir, esant poreikiui, organizuoti apylanką.“
 |
| Per girto policininko sukeltą avariją ponia Zeferina neteko mylimo žento, o ponas Albertas sūnaus. |
„Esu tikrai įsitikinusi, kad nebūtų to antro įvykio“, – atstovei antrino našle tapusi S.Ulienė.
Bylos dalyviai ilgai ieškojo specialisto, galinčio pakomentuoti apylankos būtinumo klausimą, tačiau nerado.
„Nėra objektyvių metodikų, kurių pagrindu galima atlikti ekspertizę dėl apylankos būtinumo. Eismo saugumas ir apylankų organizavimas yra ne mokslo sritis, o elementarus organizacinis reikalas. Niekur nėra tokio eksperto, kuris pasakytų, kaip policija galėjo ir ar privalėjo organizuoti apylanką“, – šiais ir kitokiais žodžiais savo poziciją teismui bei ieškovams ne sykį aiškino Vilniaus apskrities VPK teisininkas Leandras Pocius.
Kelerius metus pats ekspertu dirbęs L.Pocius pridūrė: „Šiuo atveju ekspertizė būtų paremta prielaidomis „galėjo negalėjo...“, todėl šiuo atveju ji negalima.“
Ekspertui rūpi faktai, o ne prognozės
Ketvirtadienį liudyti į teismą atvyko Lietuvos teisės ekspertizės centro ekspertas Vidas Leikus, atlikęs ekspertizę šios avarijos baudžiamojoje byloje.
Labai svarbių atsakymų iš V.Leikaus buvo tikimasi ir šioje byloje, tačiau specialistas visiems susirinkusiesiems tik bandė išaiškinti: jis gali vadovautis objektyviais faktais, o ne leistis į svarstymus apie menamas aplinkybes ir prognozuoti, „kas būtų, jeigu būtų...“Policijos pareigūnai, buvę per pirmą eismo įvykį, neįvykdė savo esminių pareigų – užtikrinti saugaus eismo priežiūrą ir, esant poreikiui, organizuoti apylanką, – kalbėjo ieškovės advokatė.
„Apie poreikį organizuoti apylanką aš tikrai nesu kompetentingas kalbėti. Mes, kaip ekspertai, negalime nurodinėti, kaip turėjo būti organizuojamas eismas tų asmenų, kurie nesusiję su eismo įvykiu...“ – siūlė suprasti ekspertas.
„Ar valstybė padarė viską?“
Savo ruožtu ieškovų advokatai aiškino kitą, jų nuomone, pagrindinį principą: valstybė privalo aktyviai rūpintis visų savo piliečių saugumu, o jei ko nors nepadaro – turi už tai atsakyti.
„Iš principo mes neginčijame valstybės prievolės užtikrinti žmonių saugumą, bet teigiame, kad šiuo atveju padarėme viską, ką galėjome“, – atsimušė L.Pocius.
Jis ne sykį siūlė visiems į šią avariją bei jos priežastis žiūrėti paprasčiau: „Narinkevičius taip važiuodamas neturėjo galimybės išvengti eismo įvykio.“
Sudėlioti akcentus bandė ir kolegijos pirmininkė Virginija Čekanauskaitė: „Bet kalbama apie valstybės atsakomybę! Ar valstybė padarė viską? Nekalbama, kur pirmiausia turėjo pulti tos dvi ar keturios rankos. Gal reikėjo atsiųsti daugiau pareigūnų?“
Jei nebūtų taksi – kelių erelis nieko nesužalotų?
Teisėja V.Čekanauskaitė pažymėjo, jog „valstybės civilinė atsakomybė kildinama iš to, kad jei būtų buvusi apylanka, tų mašinų ten iš viso nebūtų buvę.“
Teisėja bandė padėti atsakovams suvokti, apie ką kalba ieškovai: „Jie nesako, kad jei būtų buvęs apylankos ženklas, Narinkevičius nebūtų ten lėkęs. Jie sako, kad jei Narinkevičius būtų daręs tokį nusikalstamą veiksmą, o būtų buvusi apylanka, tai kitų automobilių ten nebūtų buvę."
 |
| Ekspertas V.Leikus nesileido į pamąstymus, o kalbėjo tik tai, ką konkrečiai žino. |
„Jei toje vietoje eismo iš viso nebūtų buvę, be abejo, ekspertas atsakytų, kad nieko nebūtų ir nutikę...“ – tokios diskusijos abstraktumą bandė atskleisti L.Pocius.
Policijos atstovas toliau kalbėjo iš savo varpinės.
„Pirmoji pareiga – padėti žmonėms, o tik po to visa kita. Ten buvo prispaustas asmuo, reikėjo padėti jam išlipti ir suteikti pagalbą“, – įvykio metu dirbusių pareigūnų prioritetus aiškino L.Pocius.
Jis stebėjosi, kad pagal ieškovų logiką „eismo reguliavimas nutolusioje sankryžoje tampa pirmaeiliu dalyku, o žmonių išlaisvinimas, gyvybės gelbėjimas yra antraeilis“.
Gal reikia perrašyti KET ar įstatymą?
L.Pocius toliau aiškino, jog jei ieškoma policijos kaltės, reikia konkrečiai įvardyti, kokias normas pažeidė pareigūnai. O jei tų normų įvardyti neįmanoma, tačiau nelaimė vis dėlto įvyko, L.Pocius siūlė kasti giliau: gal Kelių eismo taisyklės ką nors nepakankamai reglamentuoja? Gal Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme kažkas nenumatyta?Narinkevičius taip važiuodamas neturėjo galimybės išvengti eismo įvykio, – įsitikinęs policijos atstovas L.Pocius.
„Nėra nustatyta, kad įvykio vietoje dirbę pareigūnai ką nors pažeidė. Numatyti, kad į šią vietą atvažiuos Darius Narinkevičius ir sukels papildomą eismo įvykį, buvo neįmanoma“, – kartojo L.Pocius. Jis netgi pridūrė, jog būtina įvertinti ir paties žuvusiojo G.Ulio poelgį: ar jam buvo būtina reguliuoti eismą, taksisto manevravimą.
L.Pocius pasinaudojo proga ir uždavė klausimą teime liudijančiam ekspertui: „Ar, jūsų nuomone, buvo techninis poreikis Uliui reguliuoti taksi vairuotojo apsisukimą?“
„Kelių eismo taisyklėse nėra numatyta, kad pėsčiasis gali reguliuoti eismą...“ – skėstelėjo rankomis V.Leikus.
Šiandien teisme liudijo ir vyriausias pagal rangą iš tą vakarą įvykio vietoje dirbusių policijos pareigūnų. Šalis, ypač ieškovus, dominančių dalykų jis nebeatsiminė, o tik užtikrino, jog per jo darbo patirtį dėl avarijos niekada nėra tekę organizuoti apylankų. Mat paprastai būna taip: suteikiama pagalba sužeistiesiems, nubraižoma esminė įvykio schema ir eismui trukdančios transporto priemonės netrukus patraukiamos į šoną – eismas atnaujinamas.
Žiūrovo teisėmis šios dienos posėdyje dalyvavęs G.Ulio garbaus amžiaus tėtis Albertas teisėjams pareiškė, jog tikisi šioje byloje teisybės.
