Gruodžio pradžioje 15min.lt jau pasakojo, kaip Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Utenos apskrities skyriaus pareigūnai kartu su Utenos rajono apylinkės prokuratūra išaiškino 3 asmenų nusikalstamą grupę, kuri, klastodama įmonės dokumentus, iš Lietuvos gyventojų apgaule įgijo daugiau kaip 450 tūkstančių litų.
Už įvairius finansinius nusikaltimus 5 kartus teisti uteniškiai 28 metų Laimis Valinskas ir 30-metė Skaistė Linkevičiūtė 2008 m. ir 2009 m. nusipirko dvi bendroves, kurių vardu buvo sudaromi fiktyvūs sandoriai su užsakovais dėl durų ar baldų gamybos.
Bendrovių „Leoga“ ir „Tenoma“ vardu visoje Lietuvoje su gyventojais buvo sudaromos sutartys dėl neva gaminamų durų ar baldų. Išaiškinta, kad iš gyventojų buvo imamas 50 procentų avansas. Tačiau realiai bendrovės negamindavo ir neparduodavo jokių prekių, o iš gyventojų gauti pinigai buvo naudojami nusikalstamos grupės nariams finansuoti.
Šeštadienį Panevėžio apskrities VPK pranešė apie užregistruotus iškart penkis Pasvalio rajono gyventojų, nukentėjusių nuo tų pačių aferistų, pareiškimus.
J.B., gimęs 1936 metais, gyvenantis Pasvalio rajono Pumpėnų miestelyje, pareigūnams pranešė, kad 2009 metų balandžio 20 dieną su bendrove „Leoga“ pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įmonė įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti dvejas gyvenamojo namo duris. Po sutarties pasirašymo J. B. sumokėjo 400 litų avansą. Iki šios dienos užsakymo neįvykdė, avanso negrąžino.
I.Š., gimusi 1967 metais, gyvenanti Pasvalio rajono Dagiliškio kaime, pranešė, kad spalio 20-ąją sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su asmenimis, prisistačiusiais UAB „Leoga“ atstovais, kuriems sumokėjo 300 litų avansą ir užsakė duris. Tačiau iki šiol durų nepristatė, avanso negrąžino.
D.L., gimusi 1947 metais, gyvenanti Vienkiemių kaime (Pasvalio r.), pranešė, kad rugsėjo 18 dieną sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl dviejų durų pagaminimo su asmenimis, prisistatančiais „Leogos“ atstovais, sumokėjo jiems 400 litų avansą. Tačiau iki šiol durų nepristatė, avanso negrąžino.
A.B., gimusi 1948 metais, įsikūrusi tame pačiame Vienkiemių kaime, pareigūnams pranešė, kad dar kovo mėnesį sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl trijų pušinių vidaus durų pagaminimo su asmeniu, prisistačiusiu bendrovės „Tenoma“ atstovu, sumokėjo 700 litų avansą. Tačiau nei prekių, nei avanso negrąžino.2005 metais L.Valinskas vedžiojo žurnalistę po prabangius, neva dvaro kopiją primenančius savo namus ir tikino esąs ketvirtos kartos bajoras.
G.O., gimusi 1971 metais, gyvenanti Pasvalio Joniškėlio gatvėje, pasiskundė, kad 2009 spalio 9 dieną sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl vidaus durų pagaminimo su asmeniu, prisistačiusiu įmonės „Leoga“ atstovu, sumokėjo jam 280 litų avansą, tačiau prekių negavo.
Portalo 15min.lt žiniomis, teisėsaugos pareigūnai dėl visų šių aferų tebevykdo plataus masto ikiteisminį tyrimą, o jį pabaigus baudžiamoji byla bus perduota teismui.
Labai spalvinga persona
15min.lt jau viešino FNTT pareigūnų darytas nuotraukas, kuriose užfiksuotas įtariamųjų prašmatnus, pagal jų skonį įrengtas būstas bei prabangūs automobiliai.
Manoma, kad prabangos dalykai buvo perkami iš nusikalstumu būdu gautų lėšų.
Pasirodo, šiame tyrime minimos L.Valinsko bei jo gyvenimo ir verslo partnerės S.Linkevičiūtės pavardės jau daugelį metų žinomos mūsų šalies pareigūnams bei šimtams nuo šių veikėjų nukentėjusių žmonių.
2005 metų gegužės 9 dienos „Lietuvos ryto“ priede „Būstas“ spausdinta publikacija apie tai, kaip L.Valinskas vedžiojo žurnalistę po prabangius, neva dvaro kopiją primenančius savo namus ir tikino esąs ketvirtos kartos bajoras.
„Nepriekaištinga išvaizda, tvarkinga apranga, gebėjimas įtikinamai kalbėti užmigdo ir patyrusių verslo partnerių budrumą. Greitakalbė, nuolatinio skubėjimo įspūdis ir gebėjimas diplomatiškai „neišgirsti“ ar neatsakyti į jam neparankius klausimus – charakteringa L.Valinsko maniera“, – taip šį verslininką 2006-ųjų metų pavasarį buvo apibūdinęs laikraštis „Utenos apskrities žinios“.
Tuo metu L.Valinskas buvo minimas kaip kitos iš skandalų neišbrendančios įmonės šeimininkas – „Fortena“.
Utenos baldų magnatu vadintas L.Valinskas jau tada neneigdavo fakto apie savo „beturtystę“, kurią aiškindavo taip: „Verslo pasaulyje ydinga turėti turto savo vardu. Maža kas...“
„Utenos apskrities žinių“ korespondentę po interviu verslininkas ragino neviešinti informacijos, kuri neva sužlugdytų jo verslą ir padarytų jam didelę neigiamą moralinę ir materialinę įtaką.
„Aš esu žmogus nuoširdus ir paprastas“, – taip save apibūdino L.Valinskas, atsisveikindamas ir palinkėdamas žurnalistei „supratimo ir objektyvumo“.
Jau buvo teisiami
Visagino apylinkės teismas 2008 metų sausį išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L.Valinskas ir jo sugyventinė S.Linkevičiūtė buvo kaltinami aplaidžiu buhalterijos tvarkymu bei sukčiavimu stambiu mastu, pernai pasakojo „Lietuvos rytas“.
Anksčiau šiame mieste gyvenęs verslininkas čia turėjo skambiai – „Dvylika kėdžių", pavadintą baldų parduotuvę.
Teisiamųjų suole L.Valinskas atsidūrė dėl suklastotų kitų žmonių vardu sudarytų lizingo sutarčių. Pasinaudojęs bendrovėmis „Šiaulių banko lizingas“ bei „Snoro lizingas“ aferistas pasisavino apie 200 tūkst. litų. Teismas L.Valinską nuteisė 2 metų laisvės atėmimo bausme. Pataisos namuose bausmę turintis atlikti verslininkas juose neatsidūrė tik todėl, kad teismo nuosprendį apskundė Vilniaus apygardos teismui. Pardavėja dirbusiai S.Linkevičiūtei, vėliau tapusiai „Fortenos ir ko“ prekybos vadove, teismas buvo paskyręs 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius amnestiją, ji nuo bausmės buvo atleista.
