Atliekant kontrolinį paslaugų pirkimą, Kauno apskrities VMI specialistai „paliko“ savo automobilį minėtoje saugojimo aikštelėje, budėjusiam sargui sumokėję už 1 parą. Aikštelės sargas gautų pinigų kasos aparatu neapskaitė ir jokio sumokėjimą patvirtinančio dokumento neišdavė. Mokesčių inspektoriams atliekant patikrinimą paaiškėjo, jog užmokestį už saugoti paliekamą automobilį paėmęs sargas figūruoja tik „juoduosiuose“ įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.
Nustačius šį faktą, įmonės direktorius gynėsi, jog minėtas asmuo bendrovėje nedirba, tik laiko automobilį aikštelėje. Siekiant išsiaiškinti, ar darbo laiko apskaita vedama teisingai, o darbuotojams nėra mokami „vokeliai“, analizuoti darbo užmokesčio žiniaraščiai. Kartu įmonės darbuotojai mokesčių inspekcijos specialistams pateikė paaiškinimus dėl gauto darbo užmokesčio. Palyginus paaiškinimuose nurodytas sumas su duomenimis darbo užmokesčio žiniaraščiuose, paaiškėjo, jog į darbuotojų kišenes „įkrisdavo“ didesnis nei oficialiuose dokumentuose nurodytas atlyginimas.
Taip pat darbuotojai savo paaiškinimuose atskleidė ir daugiau faktų, kuriuos, tikėtina, įmonės vadovas būtų norėjęs nutylėti. Pavyzdžiui, kad už automobilių saugojimą surinktus ir kasos aparatu neapskaitytus pinigus pamainą baigiantis darbuotojas padeda į seifą, vėliau tais pinigais disponuoja įmonės vadovas. Sutikrinus Pamainos perdavimo ir kasos aparato operacijų žurnalus nustatyta, jog įmonė kasoje neapskaitė 11,5 tūkst. litų pajamų.
„Dalis įmonės klientų už automobilių saugojimą atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Tokie atsiskaitymai gali pakurstyti nesąžiningą verslininką gautų pajamų neapskaityti kasos aparatu, neįtraukti jų į buhalterinę apskaitą, taip mažinti mokėtinus mokesčius ir didinti „šešėlio“ mastus. Pažymėtina, jog Mokesčių inspekcija daug dėmesio skiria šiai problematikai, todėl nustačius pagrįstą riziką, kad mokesčių mokėtojas, vykdydamas sandorius grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius, nuo šių metų pradžios patikrinimo metu VMI turi teisę duoti mokesčių administratoriaus nurodymą atsiskaityti negrynaisiais pinigais. Įmonėms taikomų apribojimų terminas gali trukti iki metų, – sako Kauno AVMI viršininkas Gintautas Muznikas.
Už nelegaliai dirbusį darbuotoją įmonės vadovui teismas gali skirti baudą nuo 3 iki 10 tūkst. litų, o už „vokelyje“ mokėtus atlyginimus gresia nuo 10 iki 20 tūkst. litų bauda.
VMI primena, kad gyventojai apie neapskaitomas pajamas, „vokeliuose“ mokamus atlyginimus ar kitus mokestinius pažeidimus gali pranešti paskambinę pasitikėjimo telefonu 1882, pasinaudodami išmaniųjų telefonų programėle „Pranešk“, užpildę anketą interneto svetainėje www.vmi.lt arba apsilankę Mokesčių inspekcijoje.
