Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Apsaugininkė teisme nokautavo „Trikampio žiedo“ vadovybę – laimėjo bylą ir prisiteisė pinigų

Muštynės
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Vilnietė tvirtą charakterį turėjo demonstruoti ir darbe, ir teisme, kai bylinėjosi dėl neteisėto atleidimo.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vilnietė Oksana Bedulskaja teisme įrodė, kad buvę darbdaviai neteisėtai ją atleido iš pareigų saugos bendrovėje „Trikampis žiedas“. Moteris prisiteisė iš viso apie 33 tūkst. litų, o jos vyras Jurijus nutarė viešai pasiųsti žinią Lietuvos žmonėms: jei esate skriaudžiami darbe – kovokite už teisybę ir laimėsite!

„Žmogus čia paskutinėj eilėj! Visiems nedamokėjo atleidimo metu apie tūkstantį litų. Kam mokėt, jeigu galima nemokėt? Atkeršyti tam „Trikampiui žiedui“ man nerūpi. Man rūpi, kad žmonės žinotų, kad galima surasti teisybę. Kad galima kreiptis ir galima laimėti! Tiesa, mums buvo labai sunku, nors žinojome, kad mes akivaizdžiai teisūs. Bylinėjomės pusantrų metų, pusantrų metų!“, – portalui 15min.lt emocingai kalbėjo Jurijus Bedulskis, teismų maratoną atlaikiusios apsaugininkės vyras.

Jis pasakojo, kad atlyginimas bendrovėje darbuotojams nebuvo laiku mokamas tris keturis penkis mėnesius. Žmonėmis, kurie imdavo reikšti tuo nepasitenkinimą, esą būdavo stengiamasi tiesiog atsikratyti. Toks likimas ištiko ir jo žmoną.

Paaukštino, bet netrukus nutarė atsisveikinti

31 metų O.Bedulskajos karjera apsaugininkų bendrovėje „Trikampis žiedas“ klostėsi permainingai.

Kai prieš trejus metus ji pranešė darbdaviui apie ketinimus išeiti iš darbo, jai buvo pasiūlyta šoktelėti karjeros laiptais – saugoti bendrovės ,,Vilniaus energija“ objektą, būti pamainos viršininke ir gauti didesnį, negu buvo mokamas iki tol, atlyginimą.

Tačiau 2008-ųjų pabaigoje tarp apsaugininkės ir firmos vadovybės ėmė augti įtampa.

Darbuotojai buvo skirtos dvi tarnybinės nuobaudos, dėl kurių ji buvo perkelta į kitą objektą, tokiu būdu atimant tiek viršininkės pareigas, tiek didesnį atlyginimą.

O.Bedulskaja į naująją darbo vietą, kur turėjo saugoti Lietuvos prabavimo rūmus, pereiti atsisakė, todėl „Trikampio žiedo“ administracija apskritai atleido moterį iš pareigų.

Vilnietė kreipėsi į Vilniaus 1-ąjį apylinkės teismą, prašydama pripažinti jos atleidimą neteisėtu, įpareigoti darbdavį išmokėti jos uždirbtus pinigus ir net neturtinės žalos kompensaciją.

„Mes įspėjome ir raštu, ir žodžiu, bet jie niekaip nereagavo“, – apie tai, kad bandymai susitarti su buvusiais darbdaviais gražiuoju nebuvo sėkmingi, minėjo Jurijus.

Ieškovė guodėsi, jog dėl patirto streso ir įtampos sutriko jos nervinė sistema, visa tai įtakojo patirtas stresas ir įtampa dėl darbdavio negatyvios pozicijos jos atžvilgiu. O.Bedulskaja vylėsi prisiteisti net 50 tūkst. litų.

Priteisė krūvą pinigų

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. vasario 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Atsakovo UAB „Trikampis žiedas“ generalinio direktoriaus Andrejaus Samuilovo 2008-12-02 įsakymą Nr. N-08-1109, 2009-02-05 įsakymą Nr. N-09-100 ir 2009-03-03 įsakymą Nr. N-09-151 dėl drausminių nuobaudų O.Bedulskajai skyrimo ir atleidimo iš darbo pripažino neteisėtais ir juos panaikino, pripažindamas ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu.

Tomo Urbelionio/BFL nuotr./Pinigai
Ieškovė prisiteisė solidžią sumą, tačiau atsakovai pinigų mokėti neskuba.

Panaikinus ieškovei skirtas drausmines nuobaudas, teismas priteisė iš atsakovo bendrovės „Trikampis žiedas“ ieškovei 456,96 lito neišmokėto darbo užmokesčio, 941,60 lito nesumokėto priedo už darbo užmokesčio valandas ir 2777,57 lito išeitinę išmoką, 1388,57 litų dydžio vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos – 2009-03-03 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009-04-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo UAB „Trikampis žiedas” ieškovei teismas taip pat priteisė 2100 litų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Argumentų gausa neišgelbėjo

Pirmosios instancijos teisme bylą pralaimėję darbdaviai pasinaudojo teise pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui.

Atsakovų skundas buvo grindžiamas šiais 7 argumentais:

1. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties dalyje dėl ieškinio priėmimo. „Trikampio žiedo“ atstovai teigė, jog Darbo kodekso (DK) 297 str. 1d. imperatyviai nustato atleidimo iš darbo ginčo teisminę tvarką, to negalėjo nežinoti ieškovė ir ją konsultavę advokatai. Be to, teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties dalyje dėl drausiminių nuobaudų skyrimo, nes darbuotojas privalėjo dėl drausminių nuobaudų kreiptis į darbo ginčų komisiją;„Trikampio žiedo“ atstovai teismą tikino, jog apsaugininkei buvo puikiai žinoma, kad neatvykimas į darbą yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas ir už tai darbuotojas gali būti atleistas iš darbo.

2. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės darbo vietos neteisingai aiškino darbo sutartį sudarytą su ieškove ir neteisingai aiškino DK 95 str. Atsakovai teigė, jog ieškovė, savanaudiškai traktuodama jos paskyrimą dirbti į kitą objektą kaip naują darbo vietą nepateikė jokių įrodymų, kad darbo sutartimi buvo sulygta, jog jos nuolatinė darbo vieta yra atsakovo kliento bendrovės „Vilniaus energija“ patalpose, kad „Vilniaus energija“ suteikė jai asmeniškai darbo vietą, nenurodo kuriame skyriuje, aukšte ir pan. Apeliantai pažymėjo, jog apsaugos darbuotojo paskyrimas dirbti į konkretų objektą yra darbdavio prerogatyva, kurią įgyvendina savo įsakymais ir tai nėra darbo sutarties sąlygų pakeitimas. Ieškovei puikiai žinoma, kad darbdavio klientas turi teisę bet kada nutraukti sudarytą sutartį lygiai taip, kaip gali būti sudarytos naujos saugos paslaugų sutartys, todėl neprotinga teigti, kad darbdavys ieškovę priėmė dirbti konkretų saugomą objektą visam darbo sutarties laikui, o ieškovės paskyrimą į kitą objektą traktuoti kaip tarnybinę nuobaudą.

3. Dėl drausminės nuobaudos, skirtos 2009 02 05 už atvykimą į saugomą objektą bendrovėje „Vilniaus energija“ apeliantas pabrėžia, jog ieškovė darbingumo metu sąmoningai darydama darbo tvarkos pažeidimą buvo įspėta apie nuobaudos skyrimą, tačiau jai atsisakius pasirašyti apie dokumentų gavimą ir nevykdant pareigos pateikti pasiaiškinimą raštu, įstatymas neatima iš darbdavio teisės skirti nuobaudą ir be pasiaiškinimo.

4. Dėl drausminės nuobaudos, skirtos 2008 12 02 už lauku nepateiktus tarnybinius pranešimus atsakovas nurodo, kad ieškovė, vadovaudamasi pareiginės instrukcijos įvadinės dalies 9 punktu iš dalies atliko savo pareigą, t.y. neišėjus darbuotojui į darbą jam skambino ne vieną kartą siekiant gauti nors žodinį paaiškinimą dėl neatvykimo į darbą, prašė pateikti pateisinamuosius dokumentus ir surašė tarnybinius pranešimus. Tai, kad nedelsiant tarnybinių pranešimų nepateikė darbdaviui pažeidė savo pareiginę instrukciją. Apelianto nuomone, todėl nepagrįstai buvo skaičiuojamas darbo užmokestis nedirbusiems darbuotojams, teikiami neteisingi duomenys „Sodrai“ ir Mokesčių inspekcijai. Kadangi laiku nepateikė duomenų darbdaviui, kas yra darbo drausmės pažeidimas, todėl atsakovas pagrįstai skyrė jai drausminę nuobaudą – papeikimą.

5. Dėl O.Bedulskajos atleidimo iš darbo apeliantas teigė, kad ieškovė nesąžiningai elgėsi teigdama, kad darbo grafike ties jos pavarde nėra pažymėtų darbo dienų. Ji susipažino su darbo grafiku 2009-02-25, matė, kad turi eiti į darbą 2009-02-26 ir 2009-02-27 dienomis. Tai, kad ji ant grafiko padarė įrašą apie nesutikimą, tik paliudija, jog ji žinojo, kada jai reikia eiti į darbą. „Trikampio žiedo“ atstovų teigimu, ieškovei yra puikiai žinoma, kad neatvykimas į darbą yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas ir už tai darbuotojas gali būti atleistas iš darbo. Remiantis tuo, ieškovė buvo teisėtai atleista už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą;

6. Dėl vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo atsakovas teigė, kad trijų mėnesių darbo užmokesčio vidutinė suma yra 718,27 lito. Taigi pirmosios instancijos teismas, nepatikrinęs apskaičiavimo teisingumo taikant Vyriausybės nutarimo 8 punktą, nepagrįstai rėmėsi ieškovės paskaičiavimais;

7. Dėl O.Bedulskajai priteistos 5 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimo skundo autoriai pastebėjo, jog viešoje erdvėje esanti informacija apie ligas įrodo, kad ieškovė iš anksčiau galėjo sirgti tomis ligomis ir atleidimas iš darbo su jos susirgimais neturi nieko bendro. Taigi vien atleidimas iš darbo nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą.

15min.lt iliustracija/Saugos bendrovės logotipas
Saugos bendrovės logotipas

Atsiliepimu į šį apeliacinį skundą ieškovė O.Bedulskaja prašė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nebuvo pratusi būti stumdoma

2007-09-12 derinant sutarties pakeitimo sąlygas šalys susitarė, kad O.Bedulskaja nuo šiol dirbs bendrovės „Vilniaus energija“ objektuose. Ieškovė pažymėjo, jog „Trikampis žiedas“ nepateikė jokių įrodymų, jog ši sutartis buvo nutraukta, kas sudarytų pagrindą atsakovui ieškovę atleisti iš darbo nelikus jos darbo vietos ar perkelti į kitą darbo vietą.

Byloje nustatyta, jog nuo aptariamo darbo sutarties pakeitimo iki pat 2009-02-06 ieškovė dirbo būtent saugomame objekte, priklausančiame benrovei „Vilniaus energija“, ir darbdavys per visą šį beveik pusantrų metų laikotarpį niekada nesiuntė O.Bedulskajos saugoti kito objekto.

Teismas pripažino, kad darbo sutartis 2009-02-02 įsakymu nuo 2009-02-06 darbdavio buvo pakeista vienašališkai ir nesant tam pagrindo, nurodyto įsakyme bei darbo sutarties pakeitime, t.y. nesant tarnybinio būtinumo.

Tačiau apeliantas skunde nurodė, kad aptariamąja darbo sutarties sąlyga ir apskritai darbo sutartimi nebuvo susitarta dėl konkrečios ieškovės darbo vietos (darbo UAB „Vilniaus energija“ teritorijoje), todėl darbdavys turėjo teisę pasiųsti ieškovę į bet kurį saugomą objektą ir tai negali būti vertinama kaip darbo sąlygos, apibrėžiančios darbo vietą, pakeitimas.

Abi nuobaudos – „pritemptos“

Apeliacinės instancijos teisme pergalę vėl šventė apsaugininkė O.Bedulskaja, tiesa, netekusi neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės, kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Andžejaus Maciejevskio, pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog darbdavys nuo 2009-02-06 vienašališkai pakeitė vieną iš esminių darbo sutarties, sudarytos su ieškove, darbo sąlygų, o, kadangi jokio tarnybinio ar gamybinio būtinumo tam nebuvo, šį perkėlimą teismas pagrįstai ir teisingai traktavo kaip neteisėtą.Teismą nustebino apsaugininkei skirta nuobauda. Kolegijos supratimu, reikalavimas atvykti į darbą ir išvykti iš jo nustatytu laiku, nereiškia, kad darbuotojui draudžiama atvykti į darbą anksčiau, arba išvykti vėliau, arba atvykti kitu metu.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos kolegos argumentais, jog skirti nuobaudas O.Bedulskajai nebuvo pagrindo, nes ieškovė nepadarė jai inkriminuojamų darbo drausmės pažeidimų. Pirmuoju atveju (2008-12-02 nuobauda) ieškovė buvo nubausta už pavėluotą tarnybinių pranešimų apie darbuotojų neatvykimą į darbą pristatymą darbdaviui, nors ji net nebuvo atsakingacuž visų šių darbuotojų darbo drausmę bei atitinkamą reagavimą į drausmės pažeidimus.

Antruoju atveju drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta už tai, kad ji nedarbo metu buvo saugomame objekte.

Apeliantas skunde citavo bendrovės „Trikampis žiedas“ darbo tvarkos taisyklių įvairius punktus, taip pat Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymą, tačiau nė vienas iš cituojamų aktų nenustato jokio imperatyvaus draudimo darbuotojui, esant poreikiui, atvykti į darbo vietą jo nedarbingumo laikotarpiu. Kolegijos supratimu, reikalavimas atvykti į darbą ir išvykti iš jo nustatytu laiku, nereiškia, kad darbuotojui draudžiama atvykti į darbą anksčiau, arba išvykti vėliau, arba atvykti kitu metu.

Todėl teisėjų kolegija pripažino pagrįstu pirmosios instancijos teismo vertinimą, jog už tariamai 2009-02-05 padarytą pažeidimą ieškovė faktiškai buvo nubausta dviem nuobaudomis, nors perkėlimas į kitą darbo vietą buvo įformintas kaip tarnybinio būtinumo sąlygotas darbo sutarties pakeitimas. Teismas, darydamas išvadą, jog tiek darbo vietos pakeitimas, nesant tam jokio atsakovo tarnybinio būtinumo, tiek papeikimo skyrimas, nors įforminti skirtingais įsakymais, vertintini kaip dvi nuobaudos už tą patį pažeidimą, atsižvelgiant į generalinio direktoriaus A.Samuilovo vizą ant tarnybinio pranešimo.

Moralinės žalos neįžvelgė

Kaip minėta, vienintelė „Trikampio žiedo“ atstovų skundo dalis, kurią teismas patenkino, susijusi su moralinės žalos O.Bedulskajai atlyginimu.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atleidimas iš darbo visada ir kiekvienam sukelia neigiamų išgyvenimų, tačiau atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu faktas savaime nereiškia, jog darbuotojui padaryta neturtinės žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009). Pažymėtina, kad pareiga įrodyti būtinąsias darbdavio atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sąlygas tenka darbuotojui.O.Bedulskaja dirbo apsaugos darbuotoja, t.y. jos darbas buvo susijęs su padidinta konfliktinių situacijų rizika, taigi, tokia darbuotoja turi valdyti emocijas, gebėti spręsti kylančius konfliktus bei suvaldyti situaciją, todėl didelis ieškovės emocionalumas, pernelyg jautri reakcija į darbdavio veiksmus, sukėlę ieškovei itin neigiamas emocijas, įtampą, stresą, negali būti vertinami kaip argumentai konstatuoti neturtinės žalos padarymą.

Apeliacinės instancijos teismas nutarė, kad ieškovė O.Bedulskaja nagrinėjamoje byloje neįrodė konkrečių neteisėtų darbdavio veiksmų, dėl kurių galėjo kilti neturtinės žalos, ir neturtinės žalos fakto, t.y. nepateikė tinkamų įrodymų, pagrindžiančių, jog jos sveikata pablogėjo dėl darbdavio veiksmų. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, atsižvelgiant į šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė neturtinės žalos atlyginimo darbo santykiuose institutą, remdamasis vien tuo, jog atleidimas iš darbo sukėlė ieškovei neigiamų emocijų, bet nenustatęs, kad jos patirtos būtent dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, be to, tokios stiprios, intensyvios tiek laiko, tiek masto požiūriu, kad sukeltų ieškovei sveikatos sutrikimus, ir jog tam, kad būtų apginta pažeista teisė, yra būtinas neturtinės žalos piniginis atlyginimas.

Teisėjų kolegija pažymėjo, jog vertinant neturtinės žalos padarymo faktą, negali būti neatsižvelgta į tai, kad ieškovė dirbo apsaugos darbuotoja, t.y. jos darbas buvo susijęs su padidinta konfliktinių situacijų rizika, taigi, tokia darbuotoja turi valdyti emocijas, gebėti spręsti kylančius konfliktus bei suvaldyti situaciją, todėl didelis ieškovės emocionalumas, pernelyg jautri reakcija į darbdavio veiksmus, sukėlę ieškovei itin neigiamas emocijas, įtampą, stresą, negali būti vertinami kaip argumentai konstatuoti neturtinės žalos padarymą ieškovei.

Teisėjų kolegija apibendrino, jog nagrinėjamoje byloje adekvatus ieškovės teisių pažeidimui gynimo būdas yra neteisėtai skirtų drausminių nuobaudų panaikinimas bei atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ir teismo sprendimą dalyje, kuria ieškovei priteistas neturtinės žalos atlyginimas, naikina.

Atėmęs iš apsaugininkės anksčiau jai priteistus 5 000 litų, teismas sutiko priteisti ieškovei O.Bedulskajai iš atsakovo bendrovės „Trikampis žiedas“ 900 litų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Iš „Trikampio žiedo“ į valstybės biudžetą taip pat priteista 7,15 lito procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

„Teismo sprendimas turi būti vykdomas“

Beje, ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo rugsėjo 1-ąją, tačiau apsaugininkų bendrovė neskuba jos vykdyti.

„Prašome sustabdyti teismo sprendimo vykdymą“, – 15min.lt informavo „Trikampio žiedo“ interesams atstovaujanti advokatė Stasė Kazlauskienė.

Darbdaviai esą siekia, kad „nebūtų be teisinio pagrindo išmokėti pinigai.“

Anot S.Kazlauskienės, šioje byloje yra naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių yra prašoma atnaujinti procesą. Maža to, „Trikampio žiedo“ atstovai rengia ir kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui. „Vienas kitam neprieštarauja“, – pažymėjo teisininkė.

Ką „Trikampio žiedo“ atstovai svarsto daryti, jei jų prašymas atnaujinti procesą bei kasacinis skundas bus atmesti?

„Teismo sprendimas turi būti vykdomas. Čia negali būti jokių išlygų“, – patikino teisininkė S.Kazlauskienė, siekianti išnaudoti visas galimybes, kad „Trikampiui žiedui“ nereikėtų mokėti pinigų buvusiai darbuotojai O.Bedulskajai.

Jos vyras J.Bedulskis savo ruožtu 15min.lt minėjo, kad dokumentus dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties vykdymo jau perdavė antstoliams.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min