Buvusi antstolė 48 metų Janina Gančierienė pirmosios instancijos teisme buvo išteisinta, o apeliaciniame – nuteista.
Moteris buvo pateikusi kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) – reikalavo galutinio išteisinimo. Skundą LAT buvo pateikę ir nukentėjusieji – prašė solidesnių kompensacijų.
Tačiau LAT teisėjų kolegija abiejų šalių skundus atmetė – viską paliko taip, kaip šįmet sausį apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo paskelbęs Lietuvos apeliacinis teismas.
Už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir areštuoto turto iššvaistymą J.Gančierienei buvo skirta metus praleisti nelaisvėje ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą maždaug 73,5 tūkst. litų žalą.
Pirkėjas – Marapolsko tėvas
Ši J.Gančierienę įklampinusi istorija prasidėjo dar 2006 metais, kai antstolė areštavo vienam prasiskolinusiam verslininkui priklausantį sklypą vaizdingoje vietoje, Ukmergės rajono Paširvinčio viensėdyje, nors tam pačiam sklypui jau buvo skirtas teismo areštas kitoje byloje.
Tuo tarpu J.Gančierienė, siekdama už paslaugą gauti 4 000 litų honorarą, pardavė minėtą areštuotą sklypą vienam pirkėjui. Beje, žemę įsigijo Edvardas Marapolskas, gausybę bėdų su teisėsauga turinčio advokato Andriaus Marapolsko tėvas (žr. susijusius straipsnius). Būtent E.Marapolsko įmonės patalpose FNTT pareigūnai bandė atlikti kratą dėl galimai neteisėtai pasisavintos ES paramos, po kurios sūnus A.Marapolskas buvo apkaltintas „dokumentų išvogimu.“
Už 14 ha sklypą E.Marapolskas paklojo 85 tūkst. litų.
Tačiau šiuo sandoriu buvo šiurkščiai pažeisti kitų verslininko kreditorių interesai, kurie buvo suskubę kreiptis į teismą ir pasiekė, kad skolininko turtas jų labui būtų areštuotas.
Būtent šiems nukentėjusiesiems J.Gančierienė ir turės atlyginti nuostolius. Žalos patyrusiam E.Š. priteista 38 680 litų turtinei žalai ir 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti, o V.M. – 19 801 litas turtinei žalai ir 5000 litų neturtinei žalai atlyginti.LAT paskelbė: nors nukentėjusieji, paskolinę verslininkui pinigų, patyrė didesnių nuostolių nei jiems priteista nuosprendžiu, tačiau tai nereiškia, kad už juos atsakinga nuteistoji J.Gančierienė.
Savo veiksmais, anot teismo, J.Gančierienė pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatą, kad nuosavybė neliečiama, nes dėl antstolės veiksmų nukentėjusieji prarado galimybę efektyviai apginti savo nuosavybės teises į jiems teismo sprendimu priteistą turtinę teisę – 124 600 litų ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimą iš verslininko R.M.
Teisėjai pažymėjo, kad piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos, J.Gančierienė akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, nustatytos tvarkos, pažeidė antstolio priesaiką, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, autoritetą, dėl to buvo padaryta didelės žalos valstybės interesams bei fiziniams asmenims.
Bausmę vertina kaip absurdišką
J.Gančierienė su tokiais kaltinimais kategoriškai nesutiko ir reikalavo LAT teisėjų kolegijos grįžti prie Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo ji buvo visiškai išteisinta.
Kasatorė tvirtino, kad procesinius turto arešto ir realizavimo veiksmus atliko griežtai laikydamasi nustatytos tvarkos, o ją nuteisęs Apeliacinis teismas esą padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.
Skunde J.Gančierienė ginčijo ir jai paskirtos bausmės klausimą. Jos nuomone, teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė visiškai neatitinka visuomenės interesų, aiškiai prieštarauja teisingumo, protingumo principams, yra neadekvati ir neprotinga neva padarytam nusikaltimui.
Savo ruožtu abu nukentėjusieji LAT teisėjų prašė priteisti jiems daugiau pinigų.
Civiliniai ieškovai E.Š. bei V.M. prašė pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria jų civilinis ieškinys iš dalies atmestas, ir civilinį ieškinį patenkinti visiškai: priteisti iš nuteistosios J.Gančierienės vienam jų 91 200 litų turtinės žalos ir 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, kitam – 46 650 litų turtinės žalos ir 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Skunde kasatoriai nurodė, kad abiejų instancijų teismai netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą – be pagrindo atsisakė visiškai jį patenkinti.Nuteistosios nuomone, teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė visiškai neatitinka visuomenės interesų, aiškiai prieštarauja teisingumo, protingumo principams, yra neadekvati ir neprotinga neva padarytam nusikaltimui.
Tuo tarpu bylą kuruojantis prokuroras Mindaugas Bliuvas LAT teisėjams sufleravo, kad atmestų abiejų šalių skundus kaip nepagrįstu. Galutine nutartimi, kaip minėta, kolegija taip ir padarė.
LAT: bausmė pelnyta, žala atlyginta
Nuteistosios skundą atmetusi LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad antstolė J.Gančierienė tyčia neteisėtai perleido kitam asmeniui didelės vertės turtą, kuriam teismas buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, todėl ji teisingai nuteista pagal Baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 2 dalį.
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Antano Klimavičiaus, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas.
Išanalizavusi nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E.Š bei V. M. kasacinį skundą dėl netinkamo jų civilinio ieškinio išsprendimo, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad tenkinti jų kasacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. LAT teisėjai konstavo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai išsprendė byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimą.
Nors nukentėjusieji, paskolinę verslininkui R.M. pinigų, patyrė didesnių nuostolių nei jiems priteista nuosprendžiu, tačiau tai nereiškia, kad už juos atsakinga nuteistoji J.Gančierienė. Taikant deliktinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais, pažymi LAT.
Teismas atlygino nukentėjusiesiems tiek, kiek jiems proporcingai būtų atitekę, jeigu J.Gančierienė nebūtų padariusi jai inkriminuotų veikų, taigi būtent tuos nuostolius, kurie priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais veiksmais, rašoma galutunėje ir neskundžiamoje LAT nutartyje.
