Nustatyta, kad 2009 metų balandžio 26-osios rytą Dainavos kaime, daugiabutyje gyvenanti Ž.K. išvedė savo šunį į bendrą kiemą. Pririšo jį prie metalinio vamzdžio, žyminčio požeminę trasą. Kresną, tvirtų letenų, panašiu į rotveilerį snukiu šunį.
Taip elgdavosi visada – užuot pavedžiojusi, augintinį pririštą palikdavo prie vaikų žaidimo aikštelės, šalia smėlio dėžės. Beveisliam Braitui antsnukis nebuvo uždėtas.
Po poros valandų prie keturkojo prisigretino devynmetė K. Š. Panoro paglostyti šunį. Kartu su ja priėjusi Ž.K. dukrelė keliskart trenkė keturkojui per galvą – neva tam, kad jis nekąstų. Mergaitė paglostė Braitui galvą. Tačiau kai ištiesė ranką antrąsyk – šuo stvėrė už jos. K. Š. pargriuvus, Braito iltys smigo į jos veidą, kojas, rankas, nagai draskė drabužius...
Įsiutusio šuns ataka truko neilgai, tačiau K.Š. buvo sužalota žiauriai. Įvykį matė kieme žaidę vaikai ir ne vienas to namo gyventojas. Mergaitės motinai A.Š. apie nelaimę pranešė Ž.K. Moteris neabejoja, kad kaimynė buvo girta, tačiau – ir labai išsigandusi. Moteris išpuolė laukan. Dešinioji K.Š. galvos dalis buvo kruvina, viena ausis – vos laikėsi, abi plaštakos labai kraujavo, megztukas buvo sudraskytas.
Mergaitė buvo ištikta šoko – ką tik patirtas siaubas jai buvo atėmęs amą, ji netgi neverkė. Nukentėjusioji tuoj pat buvo nugabenta į Ukmergės ligoninę, o iš jos – skubiai pervežta į Vilniaus universiteto vaikų ligoninę. Ten K. Š. teko ištverti ne vieną operaciją.
Ekspertai suskaičiavo 25 žaizdas. Ant mergaitės galvos, veiduko, kaklo, rankų, šlaunies... Specialisto išvadoje teigiama, kad „nustatyti daugybiniai randai, susidarę sugijus kąstinėms žaizdoms, savaime arba taikant kosmetines priemones išnykti negali, dėl to vertinami nepataisomais“. Mažametės, per moksleivių atostogas atvykusios paviešėti pas močiutę, gyvenimo lūžis buvo nulemtas per kelias minutes...
Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertai konstatavo, kad dėl patirto streso K.Š. buvo sutrikdyta jos psichikos sveikata. Tačiau šie prisiminimai ligi šiol mergaitei kelia neigiamus išgyvenimus, nerimą, įtampą. Siekiant išvengti galimo psichikos būsenos pablogėjimo, jai nerekomenduota dalyvauti teismo posėdyje.
Braito šeimininkė Ž.K. bei jos sugyventinis S.T. stengėsi pareigūnus įtikinti, kad jų šuo ramus, taikingas, jokių problemų nekeliantis. Tačiau kaimynai ir faktai tvirtina visai priešingai. Išaiškėjo, kad 2008-ųjų vasarą šuo buvo puolęs ir įkandęs K.Š. sesutei. Buvo ir daugiau aukų.
Pasak prokuroro D.Dambrausko, Ž.K. pažeidė Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo bei Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklių Ukmergės rajono savivaldybėje reikalavimus. Savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. „Be žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, apie kuriuos nuolat girdime, neretai pasitaiko, kai nuo keturkojų augintinių nukenčia ir žmonės, – sakė D.Dambrauskas. – Tačiau abiem atvejais kalti tiktai žmonės“.
Tam, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, įstatymas numato areštą arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmę.
