Šiemet apylinkės teismas šią B.G.B.Schultzo bylą nutraukė dėl senaties. Vilniaus apygardos prokuratūra nutartį apskundė apygardos teismui ir paprašė skirti suėmimą. Tačiau teismas prokuroro argumentų nepalaikė.
Iš prokuratūros Vilniaus apygardos teismui pateiktų duomenų matyti, kad Danija 2014 metų liepą atsisakė savo pilietį išduoti Lietuvai. Tuo metu šiemet gegužės 11 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas nutraukė užsieniečio bylą dėl kaltinimų seksualiai išnaudojus savo dukrą. B.G.B.Schultzui dėl mažametės tvirkinimo ir disponavimo vaikų pornografija grėsė nelaisvė iki penkerių metų.
Pirmadienį Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad pastaroji byla dėl senaties nutraukta pagrįstai ir pažėrė priekaištų prokuratūrai, kad ši 2013 metais, sužinojusi apie kaltinamojo suradimą Danijoje, nesiėmė būtinų veiksmų.
2013 metų birželį Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė kaltinamojo buvusio Skandinavų verslo centro vadovo paiešką. Ji paskelbta kaltinamajam nepasirodžius posėdyje. Danijos pilietis taip pat du kartus neatvyko į teismo psichiatrinę ekspertizę.
Šiemet apylinkės teismas šią B.G.B.Schultzo bylą nutraukė dėl senaties. Vilniaus apygardos prokuratūra nutartį apskundė apygardos teismui ir paprašė skirti suėmimą. Tačiau teismas prokuroro argumentų nepalaikė.
Vyro kompiuterius apžiūrėję policininkai juose aptiko daugiau nei šimtą pornografinio turinio nuotraukų, kuriose vaizduojamas vaikas.
Danijos pilietis buvo kaltinamas nuo 2006-2008 metais bute Vilniuje savo dukrai, kuriai tuo metu buvo 3-5 metai, demonstravęs savo nuogą kūną, jai matant masturbavosi, žiūrėjo pornografinio turinio filmus, vaiko akivaizdoje lytiškai santykiavo su kitu asmeniu. Vyro kompiuterius apžiūrėję policininkai juose aptiko daugiau nei šimtą pornografinio turinio nuotraukų, kuriose vaizduojamas vaikas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje konstatavo, jog B.G.B.Schultzas slapstėsi nuo 2013 metų birželio 28 dienos, kada buvo paskelbta jo paieška, iki 2013 metų spalio 14 dienos, kai Lietuva gavo raštą iš Danijos Teisingumo ministerijos. Pirmosios instancijos teismas ieškomojo buvimo vietos nustatymo data laikė Danijos Teisingumo ministerijos raštą, kuriuo, teismo teigimu, konstatuotas kaltinamojo suradimo bei jo apklausos faktas, surašymo dieną.
Tačiau prokuratūra mano, kad teismas minėtu Danijos ministerijos raštu vadovautis kaip dokumentu, kurio pagrindu buvo nustatomas sustojusio senaties termino eigos atsinaujinimas, negalėjo.
Danija šiuo raštu Lietuvai pranešė, kad B.G.B.Schultzas buvo apklaustas ir yra renkami jo medicininiai dokumentai.
Danija šiuo raštu Lietuvai pranešė, kad B.G.B.Schultzas buvo apklaustas ir yra renkami jo medicininiai dokumentai, tačiau, prokuroro vertinimu, šiame dokumente nėra nurodoma, kad kaltinamasis buvo sulaikytas, ar kad jis pats atvyko į ikiteisminio tyrimo instituciją, taip pat neaišku, ar jam buvo paskirta kokia nors kardomoji priemonė.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Liutauro Rudzevičiaus nuomone, Lietuvos įstatymai būtent nuo minėtų aplinkybių – sulaikymo arba atvykimo į teisėsaugos instituciją – nustatymo dienos yra toliau tęsiamas sustojusios senaties termino eigos skaičiavimas.
Jo manymu, apylinkės teismas nepagrįstai sustojusio senaties termino eigos atsinaujinimo įrodymu laikė raštą, kuriuo konstatuojamas faktas apie Danijos piliečio apklausą ir medicininių dokumentų rinkimą.
Prokuroras skunde teigė, kad nors kaltinamasis ir buvo apklaustas Danijos teisėsaugos institucijų, jis Lietuvos teisėsaugos institucijoms buvo nepasiekiamas, nebuvo įmanoma atlikti jokių procesinių veiksmų.
Prokuroras mano, jog nagrinėjamu atveju minėtas raštas neturėtų būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu sustojusios senaties eigos termino atsinaujinimą ir šio rašto data neturėtų būti vertinama kaip senaties termino atsinaujinimo atskaitos taškas. Apie tikslią datą, kada buvo atlikta B.G.B. Schultzo apklausa, minėtame rašte duomenų nėra pateikiama. Nagrinėjant bylą dėl išdavimo Lietuvai laisvės apribojimas jam nebuvo skirtas.
Prokuroras skunde teigė, kad nors kaltinamasis ir buvo apklaustas Danijos teisėsaugos institucijų, jis Lietuvos teisėsaugos institucijoms buvo nepasiekiamas, nebuvo įmanoma atlikti jokių procesinių veiksmų. L.Rudzevičius atkreipė dėmesį, kad B.G.B. Schultzas po išvykimo iš Lietuvos, keitė savo pavardę ir tokiu būdu sąmoningai slapstėsi nuo baudžiamojo persekiojimo.
Prokuroro nuomone, įvertinus šias nurodytas aplinkybes pagrįstai teigtina, jog senaties termino eiga neturėjo atsinaujinti, vien sužinojus, kad Danijos teisėsaugos institucijos atliko vyro apklausą bei renka jo medicininius dokumentus. Dėl šių priežasčių teigia, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias senaties instituto taikymą.
Vilniaus apygardos teismas išaiškino, kad pagal Baudžiamąjį kodeksą asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Apygardos teismas mano, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nusikalstamos veikos, kurių padarymu buvo kaltinamas užsienietis, jų padarymo metu buvo priskiriamos nesunkioms nusikalstamoms veikoms, todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl abiejų nusikalstamų veikų buvo penkeri metai.
Teismas konstatavo, kad B.G.B.Schultzas nuo teisėsaugos institucijų slapstėsi nuo 2013 birželio 28-osios iki 2013 metų spalio 14 dienos.
„Taip pat teismas pagrįstai pažymėjo, kad nauja nusikalstama veika po šioje baudžiamojoje byloje įkalintų veikų nebuvo padaryta (kita nusikalstama veika, dėl kurios B.G.B.Schultzas vėlesniu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, buvo padaryta tarp šioje byloje jam įkaltintų veikų ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties nenutraukia“, – rašoma nutartyje.
Teismas konstatavo, kad B.G.B.Schultzas nuo teisėsaugos institucijų slapstėsi nuo 2013 birželio 28-osios iki 2013 metų spalio 14 dienos.
2012 metų gegužę sostinės apylinkės teismas Danijos pilietį B.G.B.Schultzą pripažino kaltu dėl merginos seksualinio prievartavimo ir išžaginimo. Šioje byloje danui skirta reali trejų metų nelaisvės bausmė, tačiau nuosprendis dar neįsiteisėjo, nes užsienietis pateikė skundą ir byla nagrinėjama apeliacine tvarka. Kol apkaltinamasis nuosprendis neįsiteisėjo, nuteistajam taikytos kardomosios priemonės: asmens dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. B.G.B.Schultzui buvo privaloma kiekvieną savaitę registruotis policijos įstaigoje.
Tyrimo metu danas kurį laiką buvo suimtas, todėl suėmimo laikas įskaitytas į bausmės laiką.
Iš B.G.B.Shultzo nukentėjusiai priteista 180 eurų turtinės ir 11 tūkst 584 eurai neturtinės žalos. Nukentėjusiajai jis taip pat turės sumokėti 3 tūkst. 475 eurus, kuriuos ji išleido teisinei pagalbai.
Bylos duomenimis, Skandinavų centro vadovas 2009-ųjų gegužės pabaigoje viename sostinės Klaipėdos gatvės butų laikė uždarytą merginą ir ją žagino bei seksualiai prievartavo.
