Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šiemet sumažėjo gaisrų, bet daugėja nelaimių vandenyje

Naras
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr. / Šiemet Lietuvos ugniagesiai 125 kartus vyko ieškoti skenduolių, kai pernai per tą patį laikotarpį – 166.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 6868 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo beveik 32 proc., teigiama gaisrininkų pranešime spaudai.

Gaisruose žuvo 124 žmonės (pernai per tą patį laikotarpį – 120), o 103 gyventojai (71) patyrė traumų. Šiemet jau kilo 15 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, 3 gaisrai pasiglemžė po 3 žmones, o viename gaisre žuvo net 4 gyventojai. Miestuose žuvo 51 gyventojas, o miesteliuose ir kaimo vietovėse –73. Palyginti su pernai, žuvusių gyventojų skaičius ypač išaugo Telšių (nuo 4 iki 10), Kauno (nuo 17 iki 24) ir Vilniaus (nuo 32 iki 41) apskrityse. Net 17 žmonių žuvo Vilniuje, 10 – Kaune, 8 – Telšių rajone, po 6 – Biržų, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. 42 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 41 – neatsargus elgesys su ugnimi, 10 žmonių žuvo dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimų bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 7 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus, o dar 17 gyventojų žuvimo priežastys tikslinamos.

Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 3356, arba 49 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 5 tūkstančius hektarų.

Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 3356, arba 49 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 5 tūkstančius hektarų. Tačiau palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius čia sumažėjo 43,4 proc.

1089 gaisrai (arba 16 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, o juose žuvo 105 žmonės. Palyginti su pernai, gaisrų čia padaugėjo 4 proc. Be to, 519 kartų liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,6 proc.), 485 kartus degė transporto priemonės (7 proc.), 47 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse (0,7 proc.).

Miestuose užgesinti 3463 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3405. Ugnis sunaikino 231 pastatą, 137 transporto priemones, 1198 tonas pašarų, 8192 kv. m gyvenamojo ploto ir 9919 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 126 (pernai – 71) piliečius (iš jų 17 vaikų), 712 pastatų, 85 transporto priemones.

Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (53 proc.), žolės, ražienų deginimas (11,4 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (8,3 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (8 proc.), neatsargus rūkymas (3,5 proc.). Be to, įregistruoti 236 padegimai (3,4 proc.), o 378 gaisrų (5,5 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 2509 kitus gelbėjimo darbus ir išgelbėjo 267 gyventojus, iš jų 36 vaikus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gelbėjimo darbų  padaugėjo 28 proc. Tam daugiausia įtakos turėjo pavasarį išaugęs jų skaičius potvynių užlietose teritorijose. 992 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 632 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 343 kartus atliko gelbėjimo darbus ant ledo ir vandenyje bei išgelbėjo 142 gyventojus.

Šiemet Lietuvos ugniagesiai 125 kartus vyko ieškoti skenduolių, kai pernai per tą patį laikotarpį – 166. Nuo metų pradžios vien tik ugniagesiai gelbėtojai įvairiuose vandens telkiniuose surado ir ištraukė 58 nuskendusius žmones, iš jų 1 vaiką (pernai atitinkamai – 45 ir 1). 15 kartų jiems teko skubėti gelbėti skęstančiųjų, atlikti 52 gelbėjimo darbus vandenyje ir po vandeniu, kurių metu suspėta išgelbėti 29 žmones. Skęstančiųjų labai padaugėja nusistovėjus karštiems orams, ypač savaitgaliais.

Prasidėjus maudymosi sezonui ir siekiant sumažinti skęstančiųjų skaičių bei tinkamai pasirengti užkertant kelią galimoms nelaimėms prie atvirų vandens telkinių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo, kad miestų ir rajonų  savivaldybių administracijos aptartų pasirengimą maudymosi sezonui. Turėtų būti apsvarstytas oficialiai įteisintų paplūdimių ir jų maudyklų parengimas maudymosi sezonui, jų atitikimas higienos normų keliamiems reikalavimams, medicinos pagalbos ir gelbėjimo prie vandens telkinių organizavimas ir kita. Taip pat – inicijuoti švietėjišką veiklą gyventojams, kaip saugiai elgtis prie vandens telkinių.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min