Apsvarsčiusi Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo Bronislovo Liatuko išnagrinėtos baudžiamosios bylos dalyvio ir nuteistojo skundą, kuriame skundžiamas teisėjo elgesys ir viešas pasisakymas teismo posėdžio metu, nusprendė, kad teisėjo padarytas pažeidimas mažareikšmis, todėl apsiribota jo svarstymu.
Komisijai pateiktame skunde nuteistasis nurodė, kad teisėjas B.Liatukas netinkamai vedė teismo posėdį, nesilaikė procesinių reikalavimų, netinkamai bendravo ir kalbėjo. Dėl išsprūdusių žodžių savo kaltės teisėjas B.Liatukas neneigė: „Labai gailiuosi, kad posėdžio metu nesusivaldžiau ir reaguodamas į kaltinimus, esą esu korumpuotas, netinkamai replikavau. Žinau, kad teisėjas turi tvardytis, kad ir kaip būtų provokuojamas kaltinamojo. Skelbdamas sprendimą byloje dėl savo žodžių atsiprašiau visų bylos dalyvių ir posėdyje dalyvavusių kolegų“, – teigė teisėjas.
Išanalizavusi Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko atlikto tyrimo išvadas ir išklausiusi teisėjo paaiškinimų, Komisija konstatavo, kad vesdamas posėdį ir nagrinėdamas bylą teisėjas laikėsi procesinių reikalavimų, tačiau savo pasisakymu pažeidė Teisėjų etikos ir drausmės kodeksą. Komisija pabrėžė, kad teisėjai savo darbe privalo laikytis šiame kodekse nustatyto pavyzdingumo principo – teismo posėdžio metu nerodyti susierzinimo, pykčio, vengti balso pakėlimo, posėdžio metu būti oficialūs, kantrūs ir mandagūs.
Išnagrinėjusi panašaus pobūdžio advokatų skundą, gautą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjos Leonardos Gurevičienės kalbėjimo teismo posėdyje, Komisija nustatė, kad teisėja pasisakė dėl teismo proceso dalyvių veiksmų, jų teisėtumo ir galimų teisinių pasekmių. Komisija nusprendė, kad teisėjas privalo užtikrinti tinkamą ir operatyvų bylų nagrinėjimą ir būti principingas, reaguoti į kitų asmenų daromus pažeidimus, todėl gali vertinti jų elgesį dėl proceso reikalavimų vykdymo ir nurodyti ar įspėti dėl galimų teisinių pasekmių. Atsižvelgdama į tai Komisija nusprendė, kad nenustatyti tokie teisėjos veiksmai, kuriuose būtų etikos pažeidimo požymiai ir drausmės bylą kelti atsisakyta.
Komisija pateikia duomenis, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį gaunamų skundų dėl teisėjų elgesio nemažėjo ir juos teikė įvairių institucijų atstovai: antstoliai, advokatai, prokurorai. Per pirmąjį ketvirtį Komisija iš viso gavo 70 skundų, prašymų ir teikimų dėl teisėjų darbo ir elgesio. 51 iš jų buvo grąžintas, nes juose buvo prašoma peržiūrėti teisėjų priimtus procesinius dokumentus ir jie nebuvo susiję su teisėjų etikos ar drausmės klausimais. 22 teikimai Komisijos posėdžiuose buvo išnagrinėti: 4 atvejais iškeltos drausmės bylos, 5 – konstatuoti mažareikšmiai pažeidimai.
