Antradienį Vilniaus apygardos teismas toliau nagrinėjo skandalingą bylą, kurioje buvusi Seimo kasininkė R.Petkelienė kaltinama pasisavinusi bei iššvaisčiusi 441 tūkst. litų. Bylos duomenimis, 373 500 litų ji paskolino savo tuometinei draugei, buvusiai Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterei Olgai Goluskaitei. Kaltinamoji šios skolos neneigia. Tuo tarpu R.Petkelienei pareikšti kaltinimai ir dėl 67 564 litų pasisavinimo.
Šiandieniame posėdyje liudijo R.Petkelienės dukra Jurgita. 24 metų mergina pasakojo nuo mažų dienų savo akimis mačiusi, kaip Seime veikia neoficialaus pinigų skolinimo mechanizmas. Kai Seimo kasininkę užgriuvo didžiuliai finansiniai nemalonumai, J.Petkelytė bandė gelbėti motiną aukodama net asmenines santaupas. Mergina prisipažino tuo metu net nenutuokusi, kokie yra tos problemos mastai ir sumų dydžiai.
Liudytoja teismui pasakojo, jog dar lankydama mokyklą dažnai darbo metu būdavo Seime, kabinete pas mamą. „Tai žinojau nuo mažų dienų. Asmuo yra sąmoningas nuo 12–13 metų“, – apie parlamente dalytus pinigus kalbėjo J.Petkelytė.
Kasininkės dukra tikino pamenanti tokius dalykus: „Mano akivaizdoje buvo pasirašomi kasos išlaidų orderiai. O tą dieną, kai žmogus grąžindavo pinigus, to žmogaus akivaizdoje tie skolos lapeliai būdavo suplėšomi.“
Anot J.Petkelytės, gana aiškiai ji prisimena prieš 5–6 metus įvykusį epizodą, kai jai būnant pas mamą į kabinetą užėjo tuometinė Seimo finansų departamento vadovė Danutė Petrauskienė ir įsakmiai paprašė pinigų: „Atsimenu momentą, kai ateina ponia Petrauskienė į kasą ir sako: Regina, duok pinigų.“
Klausinėjama konkrečių faktų, J.Petkelytė prisipažino neprisimenanti kitų asmenų pavardžių, išskyrus D.Petrauskienės, kam jos mama skolindavo Seimo pinigus. „Aš manau, kad esu mačiusi, bet man būtų sunku konkrečiai prisiminti, koks tai buvo atvejis ir kokios aplinkybės“, – kalbėjo liudytoja.
Tą kartą, kurį pamena geriausiai, D.Petrauskienė, anot kasininkės dukters, galėjo išsinešti nuo 2000 iki 5000 litų. Konkrečios sumos J.Petkelytė nežinojo, tik pamena, jog „man nesukėlė nuostabos, kad tai labai didelė suma.“Atsimenu momentą, kai ateina ponia Petrauskienė į kasą ir sako: Regina, duok pinigų.
Liudytoja teisme pasakojo ir apie tai, kaip bandė gelbėti mamą. Dukra sakė, jog beveik visą laiką žinojo, kad motiną slegia rūpesčiai dėl Seimo kasoje esančio pinigų trūkumo.
„Mama paprašė pagalbos. Nuėmiau iš banko sąskaitos ir paskolinau, daviau jai apie 13 000 litų. Niekas nesitikėjo, kad visas tas įvykis pasieks teismą. Manėme, kad jei surinksime bent dalį pinigų, pavyks tą problemą išspręsti“, – liudijo J.Petkelytė.
Bandant užkaišioti skyles Seimo kasoje, pinigai buvo renkami kone iš visos giminės. Pasitelkus į pagalbą močiutę ir pastarosios seserį, iš viso pavyko surinkti apie 40 000 litų.
Finansinės prarajos tikrąjį vaizdą J.Petkelytė teigė pamačiusi tik paskutinį savaitgalį prieš mamos suėmimą. Sekmadienį pastebėjusi motiną labai susikrimtusią, dukra teigė privertusi ją išsikalbėti.
J.Petkelytė pasiūlė mamai pasikviesti į svečius pagrindinę skolininkę O.Goluskaitę. „Norėjau jos pačios paklausti, kur ji padėjo tokią didelę sumą pinigų. Ji pateikė labai įvairių ir keistų istorijų, kurios prasilenkia su logika“, – pasakojo liudytoja.
Motina su dukra paprašė O.Goluskaitės ant balto lapo pasirašyti skolos raštelį. „Buvo asmens kodas, data, suma 350 000 litų, skaičiais ir žodžiais“, – teigė J.Petkelytė.
Paklausta, kaip O.Goluskaitė sugebėjo iškaulyti iš R.Petkelienės tokią pinigų sumą, Seimo kasininkės dukra svarstė: „Ponia Olga jai visada sakydavo, kokia bloga jos finansinė padėtis. Ji visada skųsdavosi, kokia jos situacija prasta. Naudodamasi tuo savo įvaizdžiu, ji traukė iš mamos pinigus.“
Anot liudytojos J.Petkelytės, tos iš Seimo kasos iššvaistytų pinigų dalies, kurią jos mama kaltinama pasisavinusi, reikėtų ieškoti pas finansų vadovę D.Petrauskienę. „Didžioji dalis yra Olgos, kita dalis yra Petrauskienės“, – apie išsvaistytas lėšas, dėl kurių prieš teismą stojo jos motina, sakė J.Petkelytė.
Šioje skandalingoje byloje dabar paskelbta pertrauka, tačiau būsimi teismo posėdžiai jau suplanuoti vasarą ir net vėlyvą rudenį.
