Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dėl nesumokėtų milijonų mokesčių teisiamas Vilniaus verslininkas Algis Stabingis: „Už pasaulinę krizę atsakomybės negaliu prisiimti!“

Algis Stabingis (dešinėje) su advokatu teisme.
Sauliaus Chadasevičiaus / 15min nuotr. / Algis Stabingis (dešinėje) su advokatu teisme.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Prieš teismą dėl 2,2 milijono litų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) nesumokėtos sumos stojęs statybų bendrovės „Junesta“ vadovas A.Stabingis teisinosi, jog visuotinio ekonomikos nuosmukio sąlygomis buvo tiesiog priverstas pažeidinėti įstatymus.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje bendrovės „Junesta“ generalinis direktorius 52 metų A.Stabingis kaltinamas valstybei nesumokėjęs 2 204 385 litų mokesčių.

Teismo posėdis tapo savotiška A.Stabingio išpažintimi apie tai, kaip netikėtai pasikeitusi ekonominė situacija privertė klestintį patyrusį verslininką prasiskolinti ir sėsti į teisiamųjų suolą.

45 milijonai litų – maždaug tokie finansiniai įsipareigojimai sunkmečiu užgriuvo vienintelio „Junestos“ akcininko ir vadovo A.Stabingio pečius.

Taikytis norėjo, o mokėti pinigus – ne

Kaip jau pasakojo 15min.lt, ši baudžiamoji byla teisme galėjo būti atversta jau sausį, tačiau kaltinamasis paprašė galimybės susitaikyti su civilinį ieškinį pateikusiais VMI atstovais.

„Tai ar pavyko susitarti?“ – pirmadienį jau pačioje posėdžio pradžioje pasidomėjo bylą nagrinėjantis teisėjas Olegas Zaicevas. „Ne, mes nesusitarėme su VMI“, – teismą informavo kaltinamojo advokatas Vytautas Valašinas.

Bylą kuruojantis prokuroras Arūnas Stankevičius perskaitė kaltinamąjį aktą. Jo esmė – „Junesta“ laiku nesumokėjo mokesčių netgi po to, kai 2009 metų gegužės 6-ąją gavo apie specialų VMI priminimą.

Iš 2,2 milijono litų skolos 1 913 866 litus sudaro PVM, 43 336 litus – juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokestis, 41 592 litus – gyventojų pajamų mokestis. Nesumokėtų privalomojo draudimo, aplinkos teršimo mokesčių sumos – kur kas kuklesnės.Įmonė sėkmingai veikė iki ekonominės krizės. Iki 2008-ųjų metų pabaigos nei vengėme mokesčių, nei vėlavome juos sumokėti, – teisme sakė verslininkas.

Puikiai supratęs, kuo yra kaltinamas, ikiteisminio tyrimo metu kaltę visiškai pripažinęs A.Stabingis teismui konkrečiai neatsakė, ar prisipažįsta kaltu: „Į šitą klausimą galėsiu atsakyti pasibaigus teisminiam procesui.“

Teisėjas O.Zaicevas pasiūlė kaltinamajam pateikti savo paaiškinimus.

Sunkmetis sustabdė pinigų srautus

Neteistas, aukštąjį išsilavinimą turintis, tris nepilnamečius vaikus su žmona auginantis A.Stabingis, kad nekilnojamojo turto plėtros projektų bendrovė „Junesta“ įkurta 1993 metais, nuo 1997-ųjų kaltinamasis stojo prie jos vairo.

„Statėme namus, parduodavome butus ir kitas patalpas. Įmonė sėkmingai veikė iki ekonominės krizės. Iki 2008-ųjų metų pabaigos nei vengėme mokesčių, nei vėlavome juos sumokėti“, – sakė verslininkas.

Paragintas advokato A.Stabingis pasigyrė, kad iki sunkmečio jo įmonė dalyvaudavo labdaringoje veikloje. Po to, kai laimėjo konkursą atkurti sostinės senamiestyje istorinį geto kvartalą, „Junesta“, galima sakyti, buvo priversta padovojo miestui apie 2 milijonų litų vertės patalpas (Pagal „Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo programą“ buvo numatyta papildoma sąlyga investuotojui: jis įsipareigojo atkurtame kvartale perduoti neatlygintinai Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ne mažiau kaip 150 kv. m ploto patalpas pirmame aukšte, turinčias atskirą įėjimą. Šios patalpos yra panaudotos visuomenės reikmėms – Vilniaus žydų kultūros paveldui atgaivinti.).

A.Stabingis teisme pasakojo toliau: „Prasidėjus ekonominei krizei, visiškai sustojo butų pirkimas. Sustojo ir visi pinigų srautai. Praktiškai mes negalėjome atsiskaityti nei su bankais, nei su VMI.“

Nekilnojamojo turto rinkai užmigus, „Junesta“ turėjo apie 50 neparduotų butų ir dar apie 20 kotedžų bei individualių namų. Mažo to, įmonė ateities projektams buvo įsigijusi žemės sklypų.

Todėl net ir šiuo metu, kritus kainoms, „Junesta“ turto turi daugiau nei finansinių įsipareigojimų, tačiau jis ilgalaikis, šiuo metu nelikvidus.

Pardavė 31 butą – šiek tiek atsikvėpė

Anot kaltinamojo, kad 2009 metų vasario 17 dieną jis kreipėsi į pagrindinį „Junestos“ kreditorių „Swedbank“, kad iškeltų įmonei restruktūrizavimo bylą. „Įspėjau, kad antraip būsiu priverstas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo“, – minėjo A.Stabingis.

Procedūros nesiklostė sparčiai ir sklandžiai, bet vis dėlto 2010 metų liepos 14 dieną Vilniaus apygardos teismas iškėlė „Junestos“ restruktūrizavimo bylą, šios nutarties niekas neapskundė. Teismas patvirtino įmonės kreditorių sąrašą, jame, su dar apie 300 tūkst. litų išaugusia suma, įrašyta ir Mokesčių inspekcija. Pagal restruktūrizavimo planą, bendrą apie 2,5 milijono litų skolą valstybei „Junesta“ turės sumokėti 2013 metais.

Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Sunkmečio prislėgti statybininkai ieško būdų išgyventi.
Sunkmečio prislėgti statybininkai ieško būdų išgyventi.

A.Stabingis minėjo, kad pernai jo įmonė pardavė 31 butą, todėl sėkmingai vykdo 2010-ųjų metų restruktūrizavimo plane numatytus darbus, bendras įsiskolinimas jau yra sumažintas nuo 45 iki 36 milijonų litų. Beje, visos šios įspūdingos sumos grąžinimą A.Stabingis yra laidavęs savo asmeniniu turtu.

Kaltinamajam ir jo gynėjui nesuprantama, kodėl VMI, kuriai Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra numatyta 2,5 milijono litų iš „Junestos“, šioje baudžiamojoje byloje iš esmės tų pačių pinigų reikalauja ir iš A.Stabingio kaip iš privataus asmens. „Vertinu tai kaip kažkokį dubliavimą. Jie antrą kartą tą pačią sumą nori prisiteisti“, – pabrėžė A.Stabingis.

Tuo pačiu tapo aišku, kodėl buvo nevaisingos ikiteisminės A.Stabingio ir VMI derybos dėl šioje byloje pareikšto 2,2 milijono litų civilinio ieškinio – mokesčių inspektoriai buvo linkę tik pasiūlyti galimybę susitarti dėl skolos grąžinimo grafiko, tuo tarpu verslininkas prašė apskritai atsisakyti civilinio ieškinio šioje byloje ir vadovautis minėta apygardos teismo nutartimi.

Kaltina bankus ir pasaulinę krizę

Svarbus momentas – susidūrę su sunkmečio sunkumais, verslininkai nenutraukė veiklos, o kaip įmanydami stengėsi gelbėti jau pradėtus projektus. Kuriuos įmanoma – pabandė užbaigti, o beviltiškai nebaigtas statybas siekė bent jau užkonservuoti.

Todėl Mokesčių inspekcijos atstovams, mačiusiems milijoninius pinigų srautus, susidarė pagrįstas įspūdis, jog įmonė dirba, turi lėšų.Faktiškai mus valdė bankai. Ir šiuo metu mes esam bankų įkaitai ir vergai.

Prokuratūros atstovas A.Stankevičius pabrėžia, jog pagal 1999 metais patvirtintą įstatymą dėl mokėjimo eilės tvarkos, mokesčiams į VMI sąskaitą „Junesta“ privalėjo teikti pirmenybę.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) specialistoje parengtoje išvadoje pažymima, jog tuo laikotarpiu, kai nemokėjo mokesčių, „Junesta“ iš tiesų buvo moki.

Tuo tarpu A.Stabingis įmonės padėtį teisme piešė kitokiomis spalvomis. „Aš, kaip pagrindinis akcininkas, dariau viską, kad įmonę galima būtų išgelbėti. Sąskaitomis mes praktiškai nedisponavome. Vos tik jose atsirasdavo pinigų – juos nusirašydavo bankai. Grynųjų pinigų kasoje buvo, bet labai nedaug. Iš jų buvo dengiami tik patys būtiniausi poreikiai. Kiekvieną mėnesį mums atjunginėdavo elektrą, telefonus. Aš net pats įnešdavau asmeninių pinigų į kasą, kad galėtume atlikti būtiniausius einamuosius mokėjimus“, – pasakojo A.Stabingis.

Teisiamas verslininkas dar pridūrė: „Faktiškai mus valdė bankai. Ir šiuo metu mes esam bankų įkaitai ir vergai...“

Advokatas V.Valašinas teismo posėdžio metu savo kliento teiravosi, kokią asmeninę atsakomybę jis jaučia už susidariusią padėtį. „Praktiškai už tą pasaulinę krizę atsakomybės aš negaliu prisiimti!“, – pareiškė kaltinamasis.

„Kalbant sausa teisine kalba – tik neišsigąskite, ta veika, kuria esat kaltinamas, buvo tyčinė?“ – teisėjas kaltinamojo bandė korektiškai pasiteirauti, ar nemokėdamas mokesčių jis suvokė, jog privalo tai daryti.

„Tuo metu tas supratimas nieko negelbėjo. Fiziškai aš negalėjau jų sumokėti“, – aiškino A.Stabingis.

Jo interesams atstovaujantis teisininkas jau prasitarė, kad sieks šioje byloje užsakyti ekonominę ekspertizę.

Mat „Junestos“ atstovus privačiai konsultavęs auditorius iškėlė versiją, jog FNTT specialisto pažyma apie įmonės mokumą nėra tiksli, atitinkanti realią padėtį. Todėl kaltinamasis ir jo gynėjas šiame teismo posėdyje paprašė iškviesti ir apklausti tą specialistą. Tuo pačiu jie ketina atsivesti savąjį auditorių, kuris galimai pateiks kontrargumentų.

„Kiekvienas turi teisę į teisingą, nešališką teismą. Pakvieskime tą specialistą“, – teisėjas O.Zaicevas tenkino kaltinamojo prašymą ir sutiko atidėti teismo procesą iki gegužės 9 dienos.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min