Žolės degintojai nepaiso nei gaisrų, nei baudų, nei pavojaus gyvybei

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, iki kovo mėnesio šalyje buvo kilę 1479 gaisrai. Tad vien per praėjusį mėnesį užgesinta 2711 gaisrų ir jų skaičius, lyginant su dviem pirmais mėnesiais, išaugo 1,8 karto.

Tokią gaisrų gausą lėmė ankstyvą pavasarį net 240 proc. išaugęs jų skaičius atvirose teritorijose, kur kilo 2183 gaisrai arba 52,1 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 6 tūkst. hektarų.

Tačiau liūdniausia, kad nuo deginamos žolės ugnis persimeta į miškus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, apdega ir gali žūti žmonės.

Štai kovo 10 d. Alytaus rajone, Doškonių kaime, bandydama gesinti degančią žolę, nukentėjo moteris, ji apdegė veidą ir rankas.

Kovo 30 d. Joniškio rajone, Vekonių kaime, gesindamas žolę, kojas apdegė vyras.

Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar kartą prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės ir įspėja, kad jos deginimas kelia pavojų ne tik gamtai, žmonių turtui, bet ir jų gyvybei.

Per 3 šių metų mėnesius gaisruose žuvo 45 žmonės (2013 m. – 55), o 69 gyventojai (74) patyrė traumų. Tai pats mažiausias pirmąjį ketvirtį žuvusiųjų ugnyje skaičius per vienuolika metų.

Šiemet jau kilo 5 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, ir 2 gaisrai, pasiglemžę po 3 gyvybes. Miestuose žuvo 16 piliečių, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 29.

Po 7 žmonės žuvo Vilniuje ir Vilniaus rajone, po 4 – Lazdijų ir Šalčininkų rajonuose bei Kaune.

 

 

Manto Kutkaičio nuotr./Asociatyvinė nuotr.

Dėl neatsargaus rūkymo žuvo 16 gyventojų, 9 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi (pernai per tą patį laikotarpį – 18), 7 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros prietaisus, 4 – dėl krosnių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 2 gyventojai žuvo dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Dar 7 žmonių žuvimo priežastys tiriamos.

642 gaisrai arba 15,3 proc. visų gaisrų užgesinta gyvenamosios paskirties pastatuose.  Juose žuvo 40 gyventojų. Palyginti su pernai, gaisrų čia sumažėjo 7 proc.

Be to, 301 kartą liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,2 proc. visų gaisrų), 275 kartus degė transporto priemonės (6,6 proc.), 28 – gamybos ir pramonės paskirties pastatai (0,67 proc.).

Miestuose užgesinti 2059 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 2131.

Ugnis sunaikino 82 pastatus, 87 transporto priemones, 703 tonas pašarų, 2132 kv. m gyvenamojo ploto ir 5140 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 62 žmonių gyvybes, 327 pastatus, 60 transporto priemonių, 426 gyvūnus.

Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (45,3 proc.), žolės deginimas (9,4 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (7,9 proc.), netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (6,9 proc.), neatsargus rūkymas (1,6 proc.).

Be to, įregistruota 120 padegimų (2,9 proc.), 54 gaisrai (1,3 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 600 gaisrų (14,3 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo ugniagesiai atliko ir 1794 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 33,9 proc. 

Be to, ugniagesiai gelbėtojai 762 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje (64,9 proc. daugiau nei pernai), 620 kartų talkino kitoms specialiosioms tarnyboms.

159 autoavarijose, panaudoję gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 34 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 13 žuvusiųjų kūnų.

82 kartus ugniagesiams teko darbuotis vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 29 skenduolius bei išgelbėjo 8 gyventojus.

Be to, ugniagesiams teko 79 kartus budėti nukenksminant sprogmenis, 29 kartus likviduoti cheminius incidentus, 24 kartus surinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 123 gyventojus, iš jų 3 vaikus.