-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

FNTT tiria Šiaulių bendrovės akcijų pardavimo machinacijas ir pinigų plovimą

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, vadinamojo pinigų plovimo, sukčiavimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo, įtarimus pareiškė Šiauliuose veikiančios uždarosios akcinės bendrovės direktoriui D. N.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba / FNTT nuotr.

Įtariamajam Generalinės prokuratūros nutarimu skirta kardomoji priemonė – 50 tūkstančių litų dydžio užstatas. Atliekant kratas Šiaulių bendrovėje ir kitose su ja susijusiose įmonėse rasti ir paimti užsienio kompanijų dokumentai, antspaudai, sąskaitų užsienio bankuose valdymo instrumentai, teigiama FNTT pranešime.

Atliekant ikiteisminį tyrimą atskleista, kad formuodama įstatinį kapitalą Šiaulių bendrovė akcijas už 600 tūkstančių litų pardavė lengvatinės prekybos (angl. offshore) bendrovei, registruotai Panamoje. Iš kaimyninės valstybės bankų sąskaitų už parduotas akcijas gautus pinigus Šiaulių bendrovė įtraukė į savo buhalterinę apskaitą, vėliau jie pervesti į Šiaulių bendrovės direktoriaus D. N. artimų giminaičių vadovaujamos bendrovės sąskaitą. Iš pastarosios visos gautos lėšos – 600 tūkstančių litų – grąžintos minėtai Panamos bendrovei.

Aiškinantis atskleistą pinigų plovimo schemą nustatyta, kad ribotos atsakomybės bendrovė minima kaip susijusi su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu. Jos prezidentas 2001 m. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos komiteto dokumentuose įvardijamas kaip turintis sąsajų su nelegalia prekyba ginklais, o Ispanijos teisėsaugos institucijų įtariamas pinigų plovimu.

Tyrimo duomenimis, Šiaulių uždarosios akcinės bendrovės direktorius D. N., fiktyviai didindamas savo įmonės įstatinį kapitalą, rengėsi statyti žuvies produktų perdirbimo gamyklą Bertužių kaime, Šiaulių rajone, pagal Europos Sąjungos paramos lėšomis finansuojamą projektą. Šiaulietis kartu su kitais atsakingais asmenimis, siekdamas gauti daugiau nei 9,3 milijono litų ES paramą, teikė melagingus duomenis apie parengto projekto ekonominio gyvybingumo kriterijaus atitiktį keliamiems reikalavimams. Įtariama, kad parengtame projekte suklastoti duomenys apie žuvų tiekėjus – būsimais produkcijos pirkėjais įvardytos likviduotos lengvatinės prekybos bendrovės; žemės sklypas, kuriame buvo planuojama statyti modernią žuvų gamyklą, įsigytas iš Šiaulių bendrovės direktoriaus artimųjų. Praėjusių metų lapkričio mėnesį projekto paraiška buvo įvertinta teigiamai ir Nacionalinė mokėjimo agentūra su Šiaulių bendrove pasirašė paramos sutartį, pagal kurią projektui įgyvendinti skirta 9,3 milijono litų paramos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties priemonę.

Ikiteisminis tyrimas, kurį kontroliuoja ir kuriam vadovauja Generalinė prokuratūra, pagal Baudžiamojo kodekso 216 str. 1 d. (Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas), 182 str. 2 d. (Sukčiavimas) ir 300 str. 1 d. (Dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas) tęsiamas.
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius