Šiemet jau kilo 13 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, 2 gaisrai pasiglemžė po 3 žmones, o viename gaisre žuvo net 4 gyventojai.
Miestuose žuvo 43 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 64. Palyginti su pernai, žuvusių gyventojų skaičius ypač išaugo Telšių (nuo 2 iki 10), Šiaulių (nuo 6 iki 11), Kauno (nuo 13 iki 19) ir Vilniaus (nuo 26 iki 36) apskrityse.
Net 14 žmonių žuvo Vilniuje, 8 – Telšių rajone, 7 – Kaune, po 6 – Biržų ir Vilniaus rajonuose. 34 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus elgesys su ugnimi, 31 – neatsargus rūkymas, 9 žmonės žuvo dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimų bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 6 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus, o dar 20 gyventojų žuvimo priežastys tikslinamos.
Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 3 tūkst. 91 arba 52 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 5 tūkstančius hektarų. Tačiau palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius čia sumažėjo 37 proc.
945 gaisrai (arba 16 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, o juose žuvo 89 žmonės. Palyginti su pernai, gaisrų čia padaugėjo 9 proc. Be to, 407 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (beveik 7 proc. visų gaisrų), 388 kartus degė transporto priemonės (6,5 proc.), 34 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse (0,6 proc.).
Miestuose užgesinti 2 tūkst. 892 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3 tūkst. 41. Ugnis sunaikino 188 pastatus, 110 transporto priemonių, 1 tūkst. 129 tonas pašarų, 7 tūkst. 361 kv. m gyvenamojo ploto ir 8 tūkst. 64 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 115 žmonių (tarp jų 17 vaikų), 590 pastatų, 65 transporto priemones.
Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (46 proc.), žolės, ražienų deginimas (13 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (8,4 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (7,3 proc.), neatsargus rūkymas (3,4 proc.). Be to, įregistruoti 164 padegimai (2,8 proc.), o 698 gaisrų (11,8 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 1 tūkst. 980 kitų gelbėjimo darbų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 32,4 proc. Tam daugiausia įtakos turėjo pavasarį išaugęs gelbėjimo darbų skaičius potvynių užlietose teritorijose. 794 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 495 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 305 kartus atliko gelbėjimo darbus ant ledo ir vandenyje bei išgelbėjo 123 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 31) ir ištraukė 34 skenduolius.
140 kartų ugniagesiams gelbėtojams teko gelbėti žmones autoavarijose bei panaudojus specialią gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvinti 58 nukentėjusius piliečius ir ištraukti 22 žuvusiųjų kūnus. Be to, ugniagesiai likvidavo 113 cheminių incidentų, 31 kartą surinko gyvsidabrį, 16 kartų darbavosi dideliame aukštyje. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 216 gyventojų, tarp jų ir 34 vaikus.
