Galima svarstyti, kad Šilutės pakraštyje, prie nebeveikiančios lentpjūvės esantį vandens bokštą kažkas padegė tyčia. Tačiau turint omeny, kad gaisro židinys buvo maždaug 30 metrų aukštyje, pastogėje, tuo sunku patikėti. Kas norės lipti į tokį aukštį vien tam, kad iš piktavališkų paskatų brūkštelėtų degtuką?
Juolab kad ten patekti galima tik stačiais vidiniais laiptais, o užkaltas ir užrakintas duris apačioje teko laužti į įvykio vietą atvykusiems ugniagesiams.
Kita gaisrų atvejais aptariama versija – savaiminis užsidegimas nuo netvarkingos elektros instaliacijos. Tačiau į nebenaudojamą vandens bokštą energijos tiekimas irgi seniai yra nutrauktas.
Taiklus šūvis fejerverku? Irgi sunkoka įsivaizduoti.
Priešgaisrinės apsaugos specialistams belieka sukti galvas apie kur kas mažiau realesnes versijas. Viena tokių – šarka, susisukusi bokšto pastogėje lizdą, atsinešė ten stiklo šukę.
Per ją švietusi saulė, susidarius kaitriam spinduliui, ir galėjo įžiebti ugnį.
Gaisro buvusios Šilutės lentpjūvės vandens bokšte aplinkybių tyrimas tęsiamas.
