Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad valstybės tarnautojas – Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas A. S. – piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir suklastojo dokumentus – teismo nutartis dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų ir kitų teisėjų parašus ant jų. Įtariama, kad vykdant šias suklastotas teismo nutartis iš laisvės atėmimo įstaigų neteisėtai lygtinai buvo paleisti 5 nuteistieji ir dėl to padaryta didelės žalos.
Be to, prokurorai turi įtarimų, kad teisėjas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, lygtinio paleidimo bylose kai kuriuos dokumentus neteisėtai sunaikino.
Primename, kad 2011 m. vasario 9 d. Generalinėje prokuratūroje buvo gautas Teisėjų tarybos pirmininko Gintaro Kryževičiaus pareiškimas, kuriuo buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų Kauno apygardos teisme, taip pat prašoma apsvarstyti klausimą dėl proceso atnaujinimo atitinkamose bylose.
Generalinė prokuratūra, susipažinusi su Teisėjų tarybos pareiškimu bei su juo pateikta Kauno apygardos teismo atliekamo tyrimo medžiaga, 2011 m. vasario 10 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje (dokumento suklastojimas ir disponavimas suklastotu dokumentu) bei 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas tarnyba).
Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo.
Teismų įstatymas taip pat nustato, kad teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimu.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad jeigu nėra kompetentingos institucijos leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, kai
šis leidimas pagal įstatymus būtinas, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas.
