2009 metų rugpjūčio 8-osios vakarą Kretingos rajono policijos komisariato patalpose šaudęs bei grasinęs susidorojimu kretingiškis E.Salys teisingai nuteistas kalėti penkerius metus.
Taip pirmadienio popietę paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas, atmetęs 39 metų vyro skundą.
E.Salys yra nuteistas už pasikėsinimą nužudyti pareigūną, neteisėtą šaunamojo ginklo įsigijimą ir panaudojimą, grasinimą nužudyti kelis policininkus.
E.Salys aiškino, jog lemtingą vakarą į policiją atėjo rašyti pareiškimo. Vyras taip norėjo apginti sūnų, kurį pareigūnai sulaikė už smulkią vagystę, o siekdami išgauti prisipažinimą esą vežė jį į mišką, rakino prie „teisybės medžio“, dusino dujokauke, smurtavo.
Policijos budėtojui E.Salio ketinimai neva sukėlė tik juoką, todėl įtūžęs ir įkaušęs vyras išsitraukė pistoletą ir šovė į policininką. Laimei, pastarasis pasilenkė ir kulka tik prazvimbė pro ausį.
Balandžio 21 dieną Klaipėdos apygardos teismas už pavojingą išpuolį skyrė E.Saliui 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Šiandien Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio ir teisėjų Kęstučio Jucio bei Aloyzo Kruopio, patvirtino, kad bausmė pelnyta.Kretingiškis „vykdė savo teisingumą“ gindamas sūnų, kurį pareigūnai sulaikė už smulkią vagystę, o siekdami išgauti prisipažinimą esą vežė jį į mišką, rakino prie „teisybės medžio“, dusino dujokauke, smurtavo.
Nuteistasis veltui guodėsi, kad turi nuolatinį darbą, yra vienintelis šeimos išlaikytojas, šeima gyvena nuomojamame bute, jis turi finansinių įsipareigojimų bankui, todėl paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jo šeima neišgalės susimokėti už būstą ir bet kuriuo metu gali būti iš jo iškraustyta.
Tikino neketinęs žudyti
E.Salys skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai jo veiką kvalifikavo, kaip pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, teigia, jog iššovęs vieną kartą pro langelį į policijos komisariato budinčią dalį, niekieno nelaikomas ir netrukdomas pasišalino iš policijos komisariato, nors su savimi vis dar turėjo ginklą, kuris buvo užtaisytas ir paruoštas šaudymui, ginkle buvo dar keturi šoviniai. Anot nuteistojo, tokie jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (BK) 23 straipsnyje numatytą savanorišką atsisakymą pabaigti nusikalstamą veiką.
E.Salys apeliaciniame skunde taip nurodė, kad jis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu. Jis tvirtino, kad į policijos komisariato patalpas atėjo ne turėdamas tikslą nužudyti policijos pareigūnus, bet norėdamas nutraukti jau apie pusę mėnesio besitęsiančius neteisėtus pareigūnų veiksmus prieš jo sūnų. Nuteistojo teigimu, aplinkybę, kad jis neturėjo tikslo nužudyti policijos pareigūnų, patvirtina tai, jog su užtaisytu ginklu jis be vargo pateko į policijos komisariato patalpas ir prieš iššaudamas sutiko ne vieną policijos pareigūną, tačiau iššovė tik vieną kartą ir ne į pareigūnus, bet į duris, esančias budėtojų dalyje, kairiau pareigūnų.
Analizė paneigia pasiteisinimus
Anot teismo, byloje surinktų įrodymų analizė paneigia nuteistojo E.Salio teiginius apie tai, kad jo tikslas buvo tik pagąsdinti pareigūną I.G., bet nenužudyti jį bei patvirtina, kad nuteistasis E. S. šovė ir taikėsi, būtent, į I.G., norėdamas atimti nukentėjusiajam gyvybę.
E.Salys į Kretingos rajono policijos komisariatą atsinešė iš anksto paruoštą šaudyti ginklą (šaunamasis ginklas buvo užtaisytas penkiais šoviniais), pakalbėjęs su policijos pareigūnu I.G., E.Salys išsitraukė ginklą, jį nukreipė ne kur kitur, o į priešais sėdintį nukentėjusįjį budėtoją ir šovė būtent ta kryptimi, kuria pašokęs nuo kėdės pasitraukė I.G., t.y. taikėsi į nukentėjusįjį.
E.Salio iššauta kulka pataikė į priešais esančias duris ir atsitrenkė pakankamai aukštai nuo grindų, kas patvirtina, kad E.Salys šaudė ir taikėsi ne bet kur, o, būtent, į žmogų – policijos pareigūną I.G.
Byloje esančių įrodymų analizė: kėsinimosi įrankis – šaunamasis ginklas, šūvio trajektorija – šauta į tą vietą, kur stovėjo I.G., krūtinės – galvos lygyje, paties E.Salio veiksmai – šovė į žmogų, leidžia daryti išvadą, kad E.Salio elgsena tyčia buvo nukreipta į policijos pareigūno I.G. gyvybės atėmimą. Nusikaltimo E.Salys nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi šaudamas į I.G., nuteistasis nepataikė. Todėl E.Salio veika teisingai kvalifikuota, kaip pasikėsinimas nužudyti kitą žmogų, apibendriname Apeliacinio teismo nutartyje.
Turėjo gauti mažiausiai 8 metus
Skundą atmetę teisėjai pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam E.Saliui bausmės rūšį ir dydį, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį.
E.Salys padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato tik labai griežtą laisvės atėmimo bausmę.
Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams, todėl pagal bendruosius bausmių skyrimo principus nuteistajam turėjo būti paskirta ne mažesnė kaip aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Tačiau, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog E.Salio padarytas nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, sunkesnių padarinių pavyko išvengti, E.Salio atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, padėjo išaiškinti nusikaltimą bei savo noru atlygino padarytą žalą, į nuteistojo asmenybę – E.Salio teistumas yra išnykęs, jis turi šeimą, darbą bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, nepaisant to, kad byloje nustatyta viena E.Salio atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui), paskyrė mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė.
