Internetas tapo sukčių maitintoju

Vienas klaipėdietis už nedidelį atlygį sutiko atsidaryti sąskaitą SEB banke. Sandėrį pasiūlęs žmogus paaiškino, kad jam tereikia į sąskaitą persivesti ir iš bankomato pasiimti pinigų. Nieko bloga neįtardamas klaipėdietis sukčiui atidavė ką tik banke gautą mokėjimo kortelę. Netrukus į jo sąskaitą pradėjo plaukti didelės pinigų sumos.

Pinigai keliavo iš elektroninės bankininkystės vartotojų sąskaitų. Sukčiai iš žmonių išviliojo elektroninės bankininkystės kortelių kodus ir į klaipėdiečio sąskaitą suplaukusius pinigus pasiėmė bankomate.

Kortelės savininkui netrukus vėl buvo liepta eiti į banką, pasakyti, kad kortelę pametė, ir paprašyti naujos. Tačiau kliento pasakojimas SEB banko darbuotojams sukėlė įtarimų. Jis nesugebėjo paaiškinti nei kada paskutinį kartą naudojosi kortele, nei kur ją pametė. Informacija apie šį įvykį buvo perduota policijai.

Manydamas, kad tai – avansas, klaipėdietis nuvažiavo jo pasiimti. Tačiau sąskaitoje pinigų nebebuvo, o banko darbuotojos pranešė, kad jis sudarė dvi sutartis su greitųjų kreditų teikėjais.SEB banko apsaugos skyriaus vadovas Audrius Šapola „Lietuvos rytui“ teigė, kad pasiūlymais leisti pasinaudoti banko sąskaita susigundo vis daugiau žmonių. Pastebėta, kad pastaruoju metu sukčių pasisavinti pinigai dažniausiai keliauja į sąskaitas, atidarytas Visagine. Uždarius atominę elektrinę, šiame mieste daugybė žmonių liko be darbo.

Patiklių bendrininkų ieško ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse veikiantys sukčiai. Interneto vartotojai sulaukia įvairiomis užsienio kalbomis siunčiamų elektroninių laiškų su darbo pasiūlymais.

Užsidirbti pinigų dažnai siūloma net neinant į darbą – darbdaviams užtenka nurodyti savo adresą. Po kurio laiko atkeliauja kelionių čekiai. Juos reikia išgryninti, 10 proc. sumos pasilikti sau, o likusius pinigus išsiųsti menamiems darbdaviams į užsienį.

Neseniai policininkai iš vieno SEB banko skyriaus išsivežė merginą, atėjusią išsikeisti į pinigus suklastotų „American Express“ kelionių čekių. Juos mergina gavo kaip atlygį už nuotraukas, kurias esą nupirko kažkokia modelių agentūra.

Tariama agentūra interneto vartotojams siuntinėja elektroninius laiškus ir siūlo tapti modeliais arba aktoriais. Tam užtenka elektroniniu paštu nusiųsti savo nuotrauką. Ją išsiuntusi lietuvė netrukus sulaukė atsakymo, kad jos nuotrauką nusipirko modelių agentūra ir atlygis jai bus atsiųstas kelionių čekiais.

Mergina juos turėjo išsikeisti į pinigus, tačiau sau galėjo pasilikti tik apie 2 tūkstančius litų. Likusius pinigus už tarpininkavimą reikėjo išsiųsti interneto svetainės kūrėjams.

Kas yra elektroninė bankininkystė, dalis gyventojų sužino tik patekę į sukčių pinkles. Internete savo telefono numerį paskelbęs 23 metų klaipėdietis neseniai sulaukė pasiūlymo dirbti statybose. Darbdavys pasiūlė atlyginimą iš karto pervesti į banko sąskaitą ir paprašė padiktuoti prisijungimo kodus. Sąskaitą atsidaręs jaunuolis netrukus gavo žinutę, kad pervesti 500 litų.

Manydamas, kad tai – avansas, klaipėdietis nuvažiavo jo pasiimti. Tačiau sąskaitoje pinigų nebebuvo, o banko darbuotojos pranešė, kad jis sudarė dvi sutartis su greitųjų kreditų teikėjais.

Į panašią situaciją pateko dvi auklės darbo ieškančios moterys. Jaunos klaipėdietės paslaugų paprašęs vyras sakė, kad žada išvykti į užsienį, ir auklei pažadėjo iš anksto pervesti 2 000 litų avansą. Merginos sąskaitoje atsirado 500 litų, o netrukus ji sužinojo, kad paėmė greitąjį kreditą. Visas šias operacijas apgavikas spėjo atlikti, kol su būsima darbuotoja kalbėjosi telefonu.