Į pamokas nenuėjęs devintokas tapo vos prieš pusmetį į laisvę išėjusio jau penkis kartus teisto Luko Dambrausko auka. Už vagystes ir plėšimus teistas 19–metis tą 2009 metų gegužės 13 dieną vėl buvo atvykęs į Kauną plėšikauti. Nuošaloku pėsčiųjų taku einantį paauglį jis nusižiūrėjo, kai šis savo mobiliojo ryšio telefone skaitė gautą žinutę. Po savaitės užpuolikas buvo sulaikytas, o po aštuonių mėnesių – praėjusią savaitę – išgirdo ir naują nuosprendį.
Išdavė raudonos akys
Priverstinės pažinties su L.Dambrausku pasekmes paauglys jaučia iki šiol.
Teisme devintokas pasakojo, kad priešpriešiais ateinantis nepažįstamasis iš karto pasirodė įtartinas, todėl šiam artėjant jis skubiai įsidėjo telefoną į kišenę. Matyt, tikėdamasis, kad paauglys vėl išsitrauks telefoną, jo gviešęsis L.Dambrauskas pasiteiravo, kiek valandų. Vaikinas atsakė nežinąs. Tada nepažįstamasis jo pasiteiravo kelio.
Šešiolikmetis teigė atkreipęs dėmesį į „raudonas kaip buliaus“ nepažįstamojo akis. Netrukus šio rankose blykstelėjo peilis. Užpuolikas pareikalavo, kad vaikinas atiduotų viską, ką turi. Jam iš baimės netekus amo, užpuolikas ėmė šaipytis, kad pajuokavo.
Tai išgirdęs šešiolikmetis mėgino pasisukti ir skubiai pasitraukti. Tačiau L.Dambrauskas jį pasivijo ir, atsukęs į save, smogė keliu į veidą. Nuo smūgio paauglys parkrito. Paskui jam dar mažiausiai penkis kartus smogta rankomis ir kojomis į galvą.
Išgelbėjo praeivė
Galiausiai, užgulęs auką, L.Dambrauskas ėmė jai peiliu badyti nugarą. Smogė mažiausiai septynis kartus. Paauglys dar mėgino šaukti, kad užpuolikas viską pasiimtų, bet paliktų jį gyvą, tačiau netrukus pradėjo dusti.
Jeigu ne pro šalį ėjusi Birutė Lukošienė, šešiolikmetis galėjo būti nužudytas. Moteris teisme pasakojo ne iš karto supratusi, kas vyksta netoli gatvės esančiame pėsčiųjų takelyje. Iš pradžių jai pasirodė, kad kažkoks keistuolis sėdi ant krepšio ir įnirtingai jį bado. Geriau įsižiūrėjusi moteris pašiurpo – ant žemės gulėjo paauglys, kurį apžergęs peiliu badė vyras.
Moteris mėgino skambinti į policiją, bet paaiškėjo, kad telefono baterija išsikrovusi. Tada ji išbėgo į važiuojamąją kelio dalį ir puolė stabdyti automobilius. Vienai vairuotojai sustojus, moteris jos paprašė iškviesti policiją.
Pastebėjęs sujudimą, L.Dambrauskas paspruko, prieš tai pasiėmęs leisgyvės aukos telefoną ir susirinkęs iš kišenės pabirusius litus. Pernai, minint Angelų sargų dieną, Kauno policija apdovanojo B.Lukošienę žinomo stiklo plastikos dizainerio Edmundo Unguraičio skulptūrėle „Gėrio sergėtojas“.
Taksistų šešėlis
Smarkiai nukraujavęs šoko ištiktas šešiolikmetis iš įvykio vietos skubiai nugabentas tiesiai į Kauno medicinos universiteto klinikų operacinę. Medikai konstatavo, kad jam perdurtas plautis.
Kaip LŽ pasakojo sužeistojo motina, sūnus dar ilgokai šokdavo iš miegų ir šaukdavo: „Paleisk! Imk viską – tik palik gyvą!“
L.Dambrauskas tądien į savo namus Jonavoje, Upninkuose, kaip įprastai po sėkmingos „medžioklės“ grįžo taksi. Taksistams jis teigia pardavęs ir pasisavintą aukos telefoną.
L.Dambrauską teisė Kauno apygardos teismas. Skiriant bausmę atsižvelgta, kad jo daromi nusikaltimai vis sunkėja. Pirmoji L.Dambrausko akistata su Temide įvyko, kai jam buvo šešiolika. Dėl sūnaus polinkio į vagystes su darbu turėjo atsisveikinti ir Karmėlavos (Kauno raj.) pašte dirbusi L.Dambrausko motina. Sūnus iš jos pavogė krepšį, kuriame buvo miestelio gyventojų pensijos.
Už grotų L.Dambrauskas pateko jau už plėšikavimą. Manoma, kad įkalinimo įstaigoje jis ir įjunko į narkotikus.
Nuostoliai – šešiaženkliai
Prie aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės, skirtos L.Dambrauskui už šešiolikmečio apiplėšimą ir sunkų sveikatos sutrikdymą, pridėtas ir praėjusios vasaros Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendis. Šios vienų metų laisvės atėmimo bausmės, skirtos už dar vieną apiplėšimą, jis dar neatlikęs. Subendrinus bausmes, L.Dambrauskas pasiųstas į pataisos namus aštuoneriems su puse metų.
Paauglio motinai iš jo priteista 193 500 litų neturtinės žalos. Moteris buvo prašiusi 200 tūkst., tačiau 6 500 litų jai avansu, kaip smurtinių nusikaltimų aukai, jau sumokėjo valstybė.
Per apiplėšimą pagrobtą 100 litų vertės telefoną mama buvo nupirkusi sūnui dovanų. Kartu su telefonu pagrobti 30 litų buvo paauglio santaupos. Tądien jis iškrapštė taupyklę, nes ketino nešti telefoną į remonto dirbtuvę.
