Ispanijoje dešimt metų slapstęsis kaunietis neišvengė laisvės atėmimo bausmės

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, skyrė A.S. vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be to, nusprendė, jog A.S. valstybei turės atlyginti ir ekstradicijos išlaidas − 6379,95 litų.

Remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, tuo metu, kai A.S. slapta vykdė nusikalstamas veikas, lyginant tuo metu visų akcinėje bendrovėje dirbusių pardavimų vadybininkų rodiklius, jis buvo vienas iš pirmaujančių įmonėje.

„Po kurio laiko išaiškėjo tokių "pasiekimų" paslaptis − pirkėjų įsiskolinimai buvo pasiekę beveik ketvirtį milijono: A. S. dalį prekių pateikė ne toms įmonėms, kurios buvo nurodytos PVM sąskaitose faktūrose“, − detalizavo ikiteisminį tyrimą kontroliavęs Kauno apygardos prokuratūros Sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroras Gintaras Eidukevičius.

A.S. siekdamas, jog jo vykdomi nusikaltimai nebūtų greitai atskleisti ir iš įmonės jam pavyktų pasisavinti kuo daugiau bendrovės turto, pradėjo klastoti grynųjų pinigų priėmimo kvitus ir pats atsiskaitydavo už dalį nelegaliai realizuotų prekių. Neteisėtai realizuodamas vis didesnius prekių kiekius, atitinkamai didino ir akcinės bendrovės skolas.

Pažymėtina, kad ši byla Kauno apygardos teisme iš viso buvo nagrinėjama du kartus. Pirmą kartą teismas nustatė, kad kaltinamasis nuo teismo nesislapstė bei bylą nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Prokuroras, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, apskundė jį Apeliaciniam teismui, kuris, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, tenkino prokuroro skundą ir panaikino Kauno apygardos teismo sprendimą. Byla Kauno apygardos teismui buvo perduota nagrinėti iš naujo.

Anot prokuroro, dešimtmetį Ispanijoje slapstęsis A.S. apsunkino ikiteisminį tyrimą, nes po tiek laiko liudytojams buvo sunku prisiminti daugelį ikiteisminiam tyrimui svarbių detalių.

„Šioje byloje dėl finansinės veiklos tyrimo į specialistus nebuvo kreiptasi. Per A.S. slapstymosi laikotarpį nemažai įmonių bankrutavo, dalis dokumentų buvo neišsaugoti, todėl teko įdėti labai daug pastangų ir darbo, kol buvo išanalizuoti ir susisteminti likę duomenys. Atlikę išsamius skaičiavimus nustatėme visus − beveik 300 suklastotų dokumentų bei tikslų padarytos žalos dydį“, – kalbėjo finansiniuose nusikaltimuose besispecializuojantis prokuroras.

Prokuroras, kalbėdamas apie bylos baigties rezultatus, pabrėžė, kad nors nuo nusikaltimo padarymo praėjo keturiolika metų ir nuteistasis dėjo visas pastangas, siekdamas išvengti atsakomybės, svarbiausia, kad nusikaltimus padaręs asmuo neišvengė atsakomybės, o nukentėjusios įmonės interesai buvo apginti ir po tiek metų visgi atlyginta žala.