Kaltinamasis R. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, veikdamas kartu su valstybės tarnautoju – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vedėju V. M., padarė didelės žalos aplinkai – sudarė sąlygas neteisėtai iškirsti mišką ir tuo padarė ne mažą žalą, kas sąlygojo neigiamą poveikį kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonėms miško funkcijas – padidėjo triukšmingumas, oro tarša, kas sukėlė Riešės bendruomenės narių nepasitikėjimą aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinimą iškirsto miško pasekmėmis. Tokiais savo veiksmais R. Š. ir V. M. visuomenės akyse diskreditavo aplinkos apsaugos tarnautojo vardą, sumenkino aplinkos apsaugos sistemos prestižą bei valstybinių institucijų – Vilniaus rajono agentūros ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento autoritetą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, t.y. kaltinamieji šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat R. Š. ir V. M. buvo kaltinami tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus, juos panaudojo bei realizavo, dėl ko buvo padaryta didelės žalos aplinkai. Kaltinamieji šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 straipsnio 3 dalyje.
Teismas konstatuoja, kad įvertinus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme surinktus duomenis (įrodymus) byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, kurie leistų teigti, jog kaltinamieji R. Š. ir V. M. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Be to yra išnaudotos visos teisėtos galimybės
nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes, nes nėra priemonių gauti tiesioginių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl kaltinamiesiems R.Š. ir V. M. inkriminuotų veikų padarymo. Teismas, ištyręs visus esamus duomenis (įrodymus), objektyviais duomenimis (įrodymais) negali pašalinti abejonių, todėl visos jos vertintinos kaltinamųjų R. Š. ir V. M. naudai ir jie išteisintini pagal pareikštą kaltinimą, neįrodžius, jog jie padarė veikas, turinčias nusikaltimų, numatytų LR BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (LR 2006–01–20 įstatymo Nr. X–511 redakcija) požymių (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
