Šiaulietis Ramūnas pasakoja, kad vieną vakarą, apie 20 valandą, jo jaunėlis trylikametis sūnus namo grįžo su rimta mėlyne ir kitokiais sumušimais.
Viskas vyko Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos stadione. Vaikas žaidė futbolą. Kitame gale taip pat buvo žaidžiančių. Staiga atriedėjo kamuolys ir kažkas šūktelėjo: „Snargliau, paduok!“.
Vaikas nekreipė dėmesio ir toliau sau žaidė – pats ir pasiimk. Tuomet šaukęs penkiolikmetis priėjo ir pagrasino – tau bus šakės. Netrukus susirinkę keli paaugliai sumušė vaiką.
Įsiutęs Ramūnas nulėkė į stadioną, tačiau čia jau nieko neberado. Pranešė policijai, nuvežė vaiką į ligoninę: „Policijoje pasakė, ačiū Dievui, kad tu jų nesuradai. Iš tiesų būtų sunku susilaikyti ir nieko jiems nepadaryti.“
Po poros savaičių tėvas gavo laišką, kad tyrimas nutraukiamas, nes mušeika yra tik penkiolikmetis, o bendrininkų pavardžių neišdavė.
Ramūnas teigia, kad Vaikų teisių apsaugos tarnyba apie įvykį nežinojo, bet kai išgirdo jaunojo bandito pavardę, pripažino, jog jis yra žinomas dėl daugybės elgesio pažeidimų, smurtavimo atvejų.
Sutapimas – tą dieną, kai Ramūnas gavo pranešimą iš policijos apie nutrauktą tyrimą, buvo sumuštas devyniolikmetis jo sūnus.
Tame pačiame stadione, tas pats banditas ir tie patys jo draugai. Jaunuolis žaidė futbolą. Priėjo jau žinomas penkiolikmetis. Sako – labai raštingi esat, mokat skųstis. Netrukus stadione atsirado visa gauja.
Manau, kad tai jau yra gauja, kurioje trylikamečiai tyčia prisiima visą kaltę – žino, kad jiems nieko už tai nebus.
Sūnus tėvui sakė, kad jį mušusiems chuliganams tikrai buvo 18 metų ir daugiau. Tuo tarpu policija išsiaiškino, kad jį mušė trylikametis – vėl nėra ko nubausti.
„Manau, kad tai jau yra gauja, kurioje trylikamečiai tyčia prisiima visą kaltę – žino, kad jiems nieko už tai nebus. Vyresnieji smaginasi kumščiais. Žinau, kad jie renkasi netoliese esančiame „Akropolyje“.
Kai sūnus gulėjo ligoninėje, paėmiau jo telefoną ir radau kelias grasinančias žinutes. Policija pasiūlė tiesiog užblokuoti tokius ir problemų neliks“, – pasakojo prislėgtas tėvas.
Jis žino, kad tose apylinkėse neseniai vėl buvo sumuštas kitas vaikas, o jo jaunėlis dar ilgai bijojo eiti į mokyklą: „Kieno dabar eilė būti sumuštam? Mano? Paskambinau į policiją ir kaip reikiant išsirėkiau. Viduje viskas virė. Niekas nieko nesiima. Sakiau – atriškit man rankas, aš padarysiu tvarką.“
Policija ragina pranešti apie gaujas
Linas Valius, Šiaulių policijos Vidaus tyrimų poskyrio viršininkas, pabrėžė, kad visi 16 metų neturintys asmenys yra vaikų teisių sargų reikalas. Jei chuliganui 16 – jau visai kita kalba ir atsakomybė.
Policija imasi prevencinių priemonių ir laukia iš visų gyventojų pranešimų, kur žmonės jaučiasi nejaukiai, nesaugiai. Apie visus tokius atvejus galima pranešti, o rašyti pareiškimus nėra jokios būtinybės.
Anot pareigūno, patruliai labai daug nuveikia nuolat užsukdami į pavojingų jaunuolių susirinkimų vietas. Nuolatinis patruliavimas – geriausia prevencija. Chuliganai patys neturi jaustis saugūs.
Nuolatinis patruliavimas – geriausia prevencija. Chuliganai patys neturi jaustis saugūs.
„Yra ne viena istorija, kai vaikas, kad ir neteisinga linkme ėjęs, virsme į suaugusį žmogų pasitaiso, supranta klydęs ir tampa tikru visuomenės nariu“, – kalbėjo pareigūnas.
Linas Valius patarė jokiu būdu nesiimti linčo teismo ar kitaip smurtu auklėti paauglius. Savo teismo nedaryti, kad ir kokie jausmai užvaldytų. Atkeršijęs tampi toks pat kaip ir tie smurtautojai.
„Visuomenė yra policijos dalis – mūsų akys. Vietiniai geriausiai žino, kur kas būriuojasi. Kai mes chuliganų nepaliekame ramybėje, jie nesusiburia. Pagrindas – pakalbėti su tuo nerimą keliančiu žmogumi ir jį sustabdyti“, – tikino pareigūnas.
Paauglys visada turi šansą išsukti iš klystkelio
Virgilijus Tavoras, Šiaulių vaiko teisių vyriausiasis specialistas, teigia, kad Vaiko gerovės komisija sprendžia, ką daryti su tokiais jaunaisiais smurtautojais.
Didžiausia bausmė – teismo sprendimu vaiko siuntimas į socializacijos centrą, kurie Lietuvoje yra Šiaulių ir Biržų rajonuose, bei Kaune.
Paauglys iki 16 metų gali būti įpareigotas nustatytu laiku būti namuose, nesilankyti tam tikrose vietose, nesusitikinėti su netinkamais asmenimis. Taip pat, jei jis pats to nori, gali būti įpareigotas dirbti auklėjamojo pobūdžio darbus.
Tai nėra kalėjimas. Greičiau – kryptinga veikla, mokymai ir režimas, kurie gali duoti vaisių toliau lipdant sudėtingo vaiko gyvenimą. Sulaukę 18 metų jie šią įstaigą palieka ir gali mokytis arba dirbti toliau.
Bausmės gali būti ir didesnės ir skiriamos pagal Baudžiamąjį kodeksą už sunkius nusikaltimus, tačiau tai jau ne vaiko teisių apsaugos tarnybų reikalas.
Socializacijos centrai gresia ne jaunesniems nei 14 metų paaugliams. Jaunesni gali būti tik išimties atveju.
Kaip viskas vyksta? Tėvai, ugdymo įstaiga ar policija turi parašyti prašymą chuliganui taikyti vidutinio poveikio priemonę. Tuomet klausimas svarstomas vaiko gerovės komisijoje.
Komisija gali nuspręsti kreiptis į Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centrą. Jei atsakymas teigiamas, tuomet paskutinį žodį taria teismas.
Anot V.Tavoro, dėl jau minėto penkiolikmečio bus dar vienas posėdis. Po ankstesniojo Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro verdikto penkiolikmečiui vietos socializacijos centruose neatsirado.
Visi anksčiau į socializacijos centrus nukreipti paaugliai ten ir atsidurdavo. Jei penkiolikmetis iš tiesų atgailautų ir žadėtų pasikeisti, visuomenė turi į tai atsižvelgti, teismas gali jo į socializacijos centrą ir nenukreipti. Tačiau tokio atvejo Šiaulių vaiko teisių sargai nepamena.