Teismas bylą išnagrinėjo ir sprendimą skelbs birželio 10 dieną.
Gatajevai siekia prisiteisti po 13,5 tūkst. litų neturtinės ir 2 tūkst. litų turtinės žalos. Neturtinę žalą čečėnų pora argumentuoja skaudžiais išgyvenimais, patirtais 2009 metų rugpjūčio 14 dieną dar trims mėnesiams pratęsus jų sulaikymą, kai jie tikėjosi išeiti iš kalėjimo ir pamatyti artimuosius. Vėliau Apeliacinis teismas pripažino, kad ši kardomoji priemonė buvo per griežta ir ją panaikino, Gatajevai izoliatoriuje praleido mėnesį.
Gatajevų atstovų teigimu, netikėtas sulaikymo pratęsimas itin paveikė sutuoktinius, jie dabar Suomijoje gydomi psichoterapija. K.Gatajeva kalėjime esą norėjusi nusižudyti, palūžęs buvo ir jos vyras. Teismo posėdis Gatajevų išleidimo iš Kauno tardymo izoliatoriaus dieną neva buvo paskirtas netikėtai, todėl tapo papildomu smūgiu.
Teisme liudijo M.Gatajevo brolis ir jo žmona, dvi minėtame teismo posėdyje dalyvavusios vienuolės ir psichologė, konsultavusi Gatajevus įkalinimo įstaigoje. Jie patvirtino, kad sutuoktiniai itin išgyveno negalėdami pamatyti vaikų, jautėsi pavargę dėl gyvenimo nelaisvėje.
„Aš mačiau tiesiog palūžtantį žmogų“, – teismo posėdyje pirmadienį tvirtino viena iš parodymus davusių vienuolių, mačiusių Gatajevų reakciją išgirdus nuosprendį.
Generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Motyvuojama, kad panaikinta kardomoji priemonė nebuvo nusikalstama, todėl nesudaro pagrindo ieškiniui. Prokurorė baigiamojoje kalboje pabrėžė, kad Gatajevai sunkiai reagavo ir į neapskųstus sprendimus pratęsti suėmimą, o K.Gatajevos psichinė būklė buvo prasta ir iki suėmimo pratęsimo.
Ji nurodė, jog K.Gatajevai sustiprinta priežiūra dėl psichinės būklės izoliatoriuje paskirta dar prieš kardomosios priemonės pratęsimą.
Prokurorė ginčijo ir turtinės žalos ieškinį, kuris sudaro išlaidas, Gatajevų patirtas skundžiant minėtąjį nuosprendį Apeliaciniame teisme: jos teigimu, į kompensaciją Gatajevai galėtų pretenduoti, jei būtų buvę išteisinti, tačiau iš įkalinimo įstaigos 2009 metų rugpjūtį jie turėjo išeiti atlikę jiems paskirtą bausmę.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija Gatajevų baudžiamąją bylą nagrinėja pagal šių kaltinamųjų ir prokuratūros apeliacinius skundus dėl 2009 metų birželio 4 dienos Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio. Juo Gatajevai pripažinti kaltais už nesmarkų sveikatos sutrikdymą, grasinimą nužudyti, savavaldžiavimą pavartojant psichologinę prievartą ir nuteisti subendrintomis 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis.
Grozno angelais vadintų čečėnų porą 2009 metų birželio pradžioje Kauno miesto apylinkės teismas pripažino kaltais dėl smurtavimo prieš globotinius, grasinimo nužudyti, savavaldžiavimo. Už tai jiems skirta po 10 mėnesių nelaisvės.
Vėliau Kauno apygardos teismas kaltinimus perkvalifikavo į turto prievartavimą ir sugriežtino bausmes – skyrė po pusantrų metų nelaisvės. Po šio nuosprendžio paskelbimo Gatajevai dingo. Tuomet buvo išduotas Europos arešto orderis, tačiau 2010 metų kovą Teisingumo ministerija atšaukė šį orderį, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė iš naujo nagrinėti Gatajevų bylą.
Žmogaus teisių gynėjai šioje byloje įžvelgė galimų pažeidimų, nes kilo klausimų dėl Lietuvos valstybės saugumo departamento pareigūnų vaidmens joje, svarstyta, ar su tuo negali būti susijusios Rusijos tarnybos.
