Kedžio mirtis skustagalviui priminė policininkų nužudytą jo bičiulį (nuotraukos)

Skustagalvis patriotas 30 metų V.Keršis tapo TV3 laidos „Be grimo“ pašnekovu ir pasakojo, kad yra palaidojęs draugą, kurio oficiali mirties versija taip pat skelbė: „Užspringo skrandžio turiniu.“

Oficialiai teigiama, jog būtent nuo to užgeso ir D.Kedžio gyvybė.

„Tai buvo po futbolo rungtynių Klaipėdoje. Jis stovėjo nuošaliau, su merginomis, bet, pavadinkime liaudiškai, gavo bananu per galvą. Oficiali versija irgi buvo, kad jis girtas užspringo skrandžio turiniu, kas ir dabar čia vyksta“, – panašumų tarp dviejų istorijų rado V.Keršis. Jis dar pridūrė: „Tik paskui buvo atlikta dar viena ekspertizė ir nustatyta, kad alkoholio jo organizme buvo nulis promilių, ir kad mirtį sukėlė smūgis per galvą. Kitaip tariant – žmogus buvo nužudytas.“

„To reikėjo ieškoti ir šioje istorijoje“, – replikavo kitas laidos „Be grimo“ pašnekovas, žinomas žurnalistas ir prodiuseris Kristupas Krivickas.

Skustagalvis studijos svečias kalbėjo apie 22 metų futbolo sirgalių Arūną Lučiūną, kuris mirė netrukus po futbolo varžybų tarp Maskvos „Spartak” ir uostamiesčio „Atlanto” komandų 2004 metų birželį.

V.Keršis apie bičiulį Arūną: „Žmogus buvo nužudytas.“

V.Keršis minėjo, kad A.Lučiūno artimieji nesusitaikė su oficialia mirties priežastimi, kol tėvų, draugės, pirmosios į pagalbą vaikinui atskubėjusios medikės ir kitų žmonių pastangomis pavyko nustatyti tiesą. Ir ekspertai, ir teisėjai galiausiai patvirtino, jog A.Lučiūnas mirė patyręs policijos smurtą, jo tėvams priteista 100 tūkst. litų kompensacija.

Atlaikė teismų maratoną

Kaip jau ne sykį pasakojo 15min.lt, daugelį metų po teismus plaukiojao dvi bylos. Vienoje iš jų Vidmantas ir Laima Lučiūnai reikalavo priteisti iš viso 150 tūkst. litų už tai, kad po sūnaus mirties policija per žiniasklaidą paskelbė šmeižikišką informaciją, neva sirgalius buvo girtas ir mirė paspringęs skrandžio turiniu. Kaip minėta, ekspertai nustatė, kad vaikinas buvo blaivus, o paspringimą sukėlė dėl traumos sutrikusi galvos smegenų veikla.

Kai pastarąją bylą Lietuvos apeliacinis teismas grąžino pakartotinai išnagrinėti Vilniaus apygardos teismui, joje V.Lučiūnui į pagalbą stojo garsus teisininkas Kęstutis Čilinskas.

Antroji byla – žuvusio sirgaliaus tėvai su to paties advokato pagalba reikalavo kompensacijos už tai, kad policininkai atėmė A.Lučiūnui gyvybę, be to, per bemaž penkerius metus teisėsauga taip ir nenustatė šios nelaimės kaltininkų. Pagal Policijos veiklos įstatymą už policininkų padarytą žalą atsako Lietuva, todėl tėvai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos bei Generalinės prokuratūros, reikalavo atlyginti materialinę ir neturtinę žalą bei padengti laidotuvių išlaidas – iš viso per 800 tūkst. litų.

Beje, 55 metų V.Lučiūnas į teismus labai dažnai ateidavo pasipuošęs juodais marškinėliais su anglišku bei lietuvišku užrašu: „Policininke, už ką atėmei gyvybę mūsų sūnui?”

Pripažino policininkų kaltę 

Pirmosios instancijos teismo sprendimas Lučiūnams buvo nepalankus. Tačiau pernai vasarą Vilniuje V.Lučiūnas išgirdo iš esmės palankią naujieną: Lietuvos apeliacinio teismo kolegija paskelbė, kad iš dalies patenkino ieškovų skundą. Svarbiausia, kad policininkų veiksmai pripažinti neteisėtais, o kiekvienam iš A.Lučiūno tėvų priteista po 50 tūkst. litų kaip moralinė kompensacija netekus sūnaus. Be to, abiem tėvams priteista bemaž pustrečio tūkstančio litų, kaip dalies laidotuvių išlaidų atlyginimas.

Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės, konstatavo, kad po futbolo varžybų prie stadiono iš tiesų vyko sirgalių neramumai, muštynės, jaunuolių agresyvūs veiksmai buvo nukreipti ir prieš policininkus.

Todėl pareigūnai turėjo pagrindą naudoti prievartą. Tačiau ar pareigūnai turėjo pagrindą naudoti prievartą konkrečiai prieš A.Lučiūną, nenustatyta. Tad teisėjų kolegija pripažino, jog policininkai persistengė, tramdydami sirgalių taip, jog vaikinui padarytos traumos netrukus tapo mirties priežastimi.

„Visi jį mušė guminėmis lazdomis”

Užpernai ši byla nuosekliai buvo narpliojama Vilniaus apygardos teisme. Daugybės liudytojų pasakojimai padėjo susidaryti įspūdį, kas iš tiesų vyko prieš penkerius metus, lemtingąjį birželio 27-osios vakarą bei naktį.

Kandokas A.Lučiūną palaikančių gatvės dailininkų kūrinys.

Teismui liudijęs futbolo sirgalius Povilas Kulšys pats tądien buvo stadione ir matė, kaip pareigūnai talžė aistruolius: „Buvo susistumdymas tarp žmonių, atbėgo policija, puolė visus daužyti bananais, kas buvo šalia, tas gavo.”

Kitas ten irgi buvęs sirgalius Robertas Usatenko minėjo: „Jis pateko į pareigūnų pusratį, kurio viduje buvo dar 5–7 pareigūnai. Visi jį mušė guminėmis lazdomis.”

Sąmyšiui pasibaigus P.Kulšys pamatė ant grindinio sėdintį Arūną. „Tau prakirsta galva”, – pasakė priėjęs.

Po minutėlės Arūną ėmėsi globosi tuometinė jo draugė Adelė Kudinskaitė.

Mergina, kuriai tuo metu buvo vos 19 metų, nuvalė skarele kraują ir pasiūlė mylimajam kreiptis į medikus. Šis kategoriškai atsisakė, todėl pora parvažiavo į namus Veterinarijos gatvėje.

Arūnas prastai jautėsi, todėl keletą valandų ilsėjosi, tačiau vėlai vakare išėjo į darbą. Jo būklę įvertinę bendradarbiai išsiuntė vaikiną ilsėtis.

Naktį namie Arūno būklė ėmė prastėti.

Žudė smegenų trauma

„Naktį paskambino Adelė, mano dukros draugė, ir išsigandusiu balsu sakė: „Mano vaikinas miršta. Mėlynuoja, mėlynuoja”, – prisiminė kaimynė medikė 51 metų Birutė Andrikienė. Ši dvidešimt penkerių metų gydytojos stažą turinti klaipėdietė gyveno Arūno kaimynystėje ir buvo pirmoji, bandžiusi suteikti profesionalią pagalbą mirštančiam vaikinui.

Sveikatos specialistė teigė konstatavusi biologinę mirtį, tačiau tikėdamasi stebuklo su atskubėjusia kolege iš greitosios pagalbos Arūną bandė gaivinti: darė dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą, tačiau nesėkmingai.

B.Andrikienė teisme vaizdingai aiškino, kad joks sveikas, net iki sąmonės netekimo prisigėręs žmogus niekada neužspringsta savo vėmalais – organizmas fiziologiškai nuo to apsaugotas. Tačiau tai įmanoma, kai dėl sunkios galvos traumos pabrinksta smegenys ir nebevaldo raumenų, saugančių nuo užspringimo.

„Čia yra žmogžudystė! Vienareikšmiškai”, – per vieną iš teismo posėdžių buvo pareiškusi ši medikė.

Dainiaus Labučio/„Scanpix“ nuotr./Sūnaus netekęs 55 metų klaipėdietis V.Lučiūnas dažnai užsivilkdavo juodus marškinėlius su užrašu „Policininke, už ką atėmei gyvybę mūsų sūnui?”