Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ketvirtį milijono litų pasisavinusiai ir užuovėją Italijoje radusiai buhalterei Vilniaus teismas skyrė simbolinę bausmę – 10,4 tūkst. litų baudą

​Italijoje gyvenančiai kaltinamajai Inai Švedarauskienei Vilniaus teismas nuosprendį paskelbė už akių.
Pinigai
Pinigai / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

Apie ketvirtį milijono litų iš savo įmonės pasisavinusi buvusi bendrovės „Dekoras“ vyriausioji buhalterė Ina Švedarauskienė praėjusią savaitę paskelbtu Vilniaus apygardos nuosprendžiu nuteista už akių.

Nors 56 metų I.Švedarauskienei buvo išduotas Europos arešto orderis, ji prieš kelerius metus buvo sulaikyta, Italijos pareigūnai atsisakė jį vykdyti, nes moteris augina mažametį (jaunesnį nei treji metai) vaiką. Tačiau tai teismui Vilniuje nesukliudė išnagrinėti bylą ir paskelbti nuosprendį.

Juo skirta 10,4 tūkst. litų bauda.

Atsižvelgdamas į nuteistosios turtinę padėtį, teismas nustatė, kad baudą sumokėti ji turi per metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos...

Nuosprendis išsiųstas į San Remo miestelį bei įteiktas I.Švedarauskienės advokatei. Atsižvelgdamas į nuteistosios turtinę padėtį, teismas nustatė, kad baudą sumokėti ji turi per metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bylą nagrinėjusi teisėja Jolanta Čepukėnienė BNS sakė, kad įstatymas leidžia nagrinėti bylą už akių, jeigu kaltinamasis yra užsienyje, jis informuotas apie posėdį ir vengia į jį atvykti.

Byloje buvo apklaustas vienintelis liudytojas – bendrovės vadovas bei dvi specialistės. Pasak teisėjos, teismas, kokios apimties bylą gavo, tokios ją ir išnagrinėjo.

Teismo manymu, turimi duomenys patvirtina, kad I.Švedarauskienė kaltinamąjį aktą gavo, apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir teismo posėdžių vietą bei laiką buvo tinkamai informuota. Tačiau kaltinamoji į juos neatvyko, o savo poziciją dėl jai pateiktų kaltinimų pateikė elektroniniu paštu.

Savo kaltės ji visiškai nepripažino.

Byloje nustatyta, kad, dirbdama bendrovės „Dekoras“ vyriausiąja finansininke, I.Švedarauskienė iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos banke į savo mokėjimo kortelės sąskaitą nuo 2002 metų sausio iki 2004 metų gegužės nepagrįstai pervedė beveik 245 tūkst. litų darbo užmokesčio bei komandiruotpinigių.

Moteris paskaičiuodavo darbo užmokestį, komandiruotpinigius ir sudarydavo žiniaraščius, kuriuose buvo nurodoma darbuotojo vardas, pavardė, asmeninės banko kortelės numeris bei mokėtino atlyginimo, komandiruotpinigių suma. Savo parašu patvirtintus žiniaraščius pateikdavo bendrovės vadovui susipažinti, o bankui – kitą variantą sąrašų-žiniaraščių, įrašytų į diskelį. Pastaruosiuose dokumentuose būdavo įrašyti neteisingi duomenys apie I.Švedarauskienės pervedamas darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių sumas. Taip iš bendrovės sąskaitos į savąją per mėnesį neteisėtai persivesdavo nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių litų.

Pasak teismo, I.Švedarauskienė ne tik pasisavino didelės vertės turtą, bet ir, siekdama nuslėpti šį nusikaltimą, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą. Grynųjų pinigų likutis sąskaitoje ir kasoje buvo nurodomas daugiau kaip 200 tūkst. mažesnis nei apskaityta „Dekoro“ balansinės sąskaitos apskaitos registre, todėl iš dalies neįmanoma nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, buvusių 2000-2003 metais.

Kaltinamosios keltą baudžiamosios atsakomybės senaties klausimą teismą atmetė, motyvuodamas, kad būdama informuota apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, į apklausas neatvykdavo, pasislėpė, jos buvimo vieta tapo nežinoma.

Pasak teismo pranešimo, nors įstatymas didelės vertės svetimo turto pasisavinimą traktuoja kaip sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta tik laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė, teismas rado galimybę kaltinamajai skirti gerokai švelnesnę bausmę – baudą. Atsižvelgta ne tik į kaltinamosios asmenybę, bet ir į tai, kad bendrovei padaryta turtinė žala yra atlyginta.

Iš pradžių teismai nagrinėjo bylą civilinio proceso tvarka dėl dingusių lėšų. Šio proceso metu ir buvo atlyginti nuostoliai bendrovei. Šios bendrovės vadovas taip pat kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl buvusios darbuotojos veiksmų įvertinimo, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajai skirtinos bausmės, Vilniaus apygardos teismas atsižvelgė ir į nepagrįstai ilgą šios baudžiamosios bylos proceso trukmę – nuo kreipimosi į ikiteisminio tyrimo institucijas praėjo šešeri metai ir dešimt mėnesių.

Nuosprendis dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius