KT sukritikavo pagrindą, kuriuo remiantis Panevėžio apygardos teismas prašė ištirti, ar Baudžiamojo kodekso (BK) 99 straipsnis ta apimtimi, kad jame numatyta baudžiamoji atsakomybė už genocidą prieš visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai socialinei ar politinei grupei, neprieštarauja Konstitucijai.
Anot KT pranešimo, Panevėžio teismas nurodė, kad ginčijamame kodekso straipsnyje įtvirtintos normos, kuriomis apibrėžiamas genocidas, ir ratifikuotose tarptautinėse sutartyse įtvirtintas genocido apibrėžimas nėra identiški, tačiau jis nepaaiškina, kaip tai susiję su jo abejone dėl Baudžiamojo kodekso 99 straipsnio atitikties Konstitucijai.
Taigi pareiškėjo pateikti samprotavimai ir teiginiai niekaip nepagrindžia, kodėl ginčijama nuostata gali prieštarauti Konstitucijos nuostatoms, teigiama KT nutartyje.
„Taigi pareiškėjo pateikti samprotavimai ir teiginiai niekaip nepagrindžia, kodėl ginčijama nuostata gali prieštarauti Konstitucijos nuostatoms“, – teigiama KT nutartyje.
Be to, esą prašyme nepaisoma ir kitų Konstitucinio Teismo įstatyme numatytų reikalavimų.
Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į KT bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.
Gegužės 17 dieną Panevėžio apygardos teismas sustabdė genocido bylą, kurioje dėl A.Kraujelio-Siaubūno žūties kaltinamas buvęs vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis ir dar trys asmenys.
Teismas patenkino M.Misiukonio gynėjų prašymą kreiptis į KT dėl Baudžiamojo kodekso 99 straipsnio atitikimo Lietuvos Konstitucijai.
Panevėžio teismo priimtoje nutartyje prašyta KT atsakyti, ar Baudžiamojo kodekso straipsnis dėl genocido ta apimtimi, kad jame numatyta baudžiamoji atsakomybė už genocidą prieš visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai socialinei ar politinei grupei, atitinka Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas dėl nepriklausomo ir nešališko teismo, dėl to, kad bausmė gali būti skiriama tik remiantis įstatymu. Taip pat prašoma įvertinti, ar tai neprieštarauja konstitucinės teisinės valstybės principui.
Panevėžio apygardos prokurorai pernai teismui perdavė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje keturi asmenys kaltinami, kad būdami sovietinių struktūrų, siekusių fiziškai sunaikinti pasipriešinimo sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui dalyvius, atstovai, vykdė genocidą ir aktyviu ginkluotu puolimu lėmė Lietuvos partizano A.Kraujelio žūtį.
Iš viso prokurorai nustatė dešimt tokių asmenų, bet teismo sulaukė tik keturi.
Į teisiamųjų suolą sėdo M.Misiukonis, Sergejus Tichomirovas, Rimantas Kublickas ir Petras Laguckas.
Įstatymas už genocido vykdymą numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
A.Kraujelis (1928-1965) – rezistencinių kovų dalyvis, vienas paskutinių Lietuvos partizanų. 1946-1947 metais jis buvo partizanų ryšininkas, vėliau pats tapo partizanu. Aktyviai veikė iki 1965 metų kovo, kai saugumiečiams apsupus namus, kuriuose slapstėsi A.Kraujelis, nenorėdamas pasiduoti gyvas, jis nusišovė.
1997 metais Lietuvos partizanui A.Kraujeliui suteiktas teisinis kario savanorio statusas (po mirties), 1998 metais – vyresniojo leitenanto laipsnis, 1998 metų gegužės 19 dieną jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus III laipsnio ordinu.
2000-aisiais M.Misiukonis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu.
