Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kontrabandos pardavėjai stebina išmone: saugosi net filmavimo kameromis

Klaipėdoje šiuo metu yra 57 vaizdo stebėjimo kameros.
15min nuotr. / Vaizdo stebėjimo kamera. Asociatyvi nuotr.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Su šešėline ekonomika visuomenę kovoti raginanti interneto svetainė beseselio.lt jau džiugina solidžiu derliumi – kiek daugiau nei metus veikiančio portalo lankytojai policijai padėjo ištirti pustrečio šimto nusikalstamų veikų.

Interneto svetainę sukūrę projekto „Lietuva be šešėlio“ iniciatoriai šalies gyventojus kviečia laisvai žymėti jiems žinomas nelegalios prekybos alkoholiu, cigaretėmis ar degalais taškus ir taip viešinti šešėlinės prekybos vietas. Prieš metus pradėjusio veikti žemėlapio skaitliukas iki šiol sukasi pašėlusiu greičiu bei reikšmingai padeda teisėsaugai kovoti su šešėline ekonomika, kuri Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis praėjusiais metais sudarė 26 proc. BVP.

Ir nors visuomenės požiūris į kontrabandą mūsų šalyje vis dar išlieka iškreiptas, projekto iniciatoriai džiaugiasi, kad įrankio sukūrimas sulaukė ne tik vis didesnio moralinio palaikymo, tačiau ir ragina pasitempti teisėsaugos pareigūnus – labiausiai pasižymėję darbuotojai ir komisariatai gauna apdovanojimus.

Nuo portalo veikimo pradžios projekto iniciatoriai jau sulaukė 4968 pranešimų apie 1715 pastebėtų kontrabandininkų „lizdų“, 246 iš jų jau uždaryti.

„Nors šešėlis – vienas didžiausių mūsų, kaip ES pasienio valstybės, sopulių, puikiai suprantame, kad tai nėra vien muitinės, mokesčių inspekcijos ar kitų kontrolės institucijų reikalas. Džiaugiamės, kad mūsų visuomeninė iniciatyva duoda pirmuosius vaisius ir padeda riboti šešėlinę ekonomiką“, – pažymėjo „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys.

Anot jo, nemažiau svarbu, kad su šia idėja koja kojon žengtų ne tik vis didesnė visuomenės dalis, tačiau ir šalies valdžia. Pajamos iš kontrabandos jau seniai peni nusikalstamą pasaulį, skatina jo plėtrą, jos investuojamos į prekybą narkotikais, ginklus, didina smurtą, korupciją. „Puikiai suprantame, kad kiekvienas ribojimas gali padidinti šešėlinę ekonomiką, tad valdžia turi priimti tokius įstatymus, mokesčius ir reguliavimus, kad žmogui veikti legaliai būtų ir paprasčiau, ir naudingiau“, – įsitikinęs K.Kupšys.

Nuo portalo veikimo pradžios projekto iniciatoriai jau sulaukė 4968 pranešimų apie 1715 pastebėtų kontrabandininkų „lizdų“, 246 iš jų jau uždaryti.

Stebina savo išmone

Pirmąjį šių metų pusmetį policijos pareigūnai iš nelegalios apyvartos išėmė 71 tūkst. litrų alkoholio produktų, t.y. 37,3 proc. daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį. Daugiausia naminės degtinės ir brogos išimta Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse.

„Gerus rezultatus lemia nuolatinis, sistemingas  darbas, informacijos rinkimas, analizė ir tinkamas šios informacijos realizavimas. Tačiau šešėlinės ekonomikos atstovai taip pat tobulėja, darosi atsargesni, veža prekių kiekius, už kuriuos gali būti skirta tik administracinė atsakomybė“, – teigė Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viršininko pavaduotojas Sigitas Šveikauskas.

Policijai žinomi taškai, prie kurių įrengtos net vaizdo kameros, tad bet kas į laiptinę nepateks ir „prekių“ neįsigis.

Pareigūno teigimu, apibūdinti tipinį „tašką“ ne taip lengva – tai nėra, kaip dažnai įsivaizduojama, asocialūs asmenys ar „bobutės“, iš po skverno prekiaujančios pilstuku ar cigaretėmis. Policijai žinomi taškai, prie kurių įrengtos net vaizdo kameros, tad bet kas į laiptinę nepateks ir „prekių“ neįsigis. Nusikalstamą veiką  vykdantys asmenys atpažįsta policijos pareigūnus ir apylinkių inspektorius, tad siekiant išsiaiškinti tokius taškus tyrėjams tenka imtis gudrybių.

„Nelegalaus alkoholio šiuo metu daugiausiai išimama jų gamybos vietose rajonų miškuose ir vienkiemiuose. Kiekiai ir apyvarta tikrai įspūdingi, šiemet iš vienos „gamyklos“ buvo išimta 5 tonos brogos, virš tonos paruoštos produkcijos – naminės degtinės. Daugeliu kitų atvejų sulaikoma nuo kelių šimtų litrų iki tonos „ugninio vandens”“,  – apie Klaipėdos apskrities aktualijas pasakojo S. Šveikauskas.

Koją kiša visuomenės požiūris

Pareigūnas pastebi, kad palengva keičiasi ir plačiosios visuomenės požiūris į nelegalią prekybą: „Žmonės tampa nepakantesni, daug pranešimų pateikia interneto tinklapyje „Lietuva be šešėlio“, apie žinomus taškus, prekybą tabako gaminiais, automobilių degalais ir kitas šešėlinės ekonomikos apraiškas tiesiogiai informuoja teritoriją aptarnaujančius apylinkės inspektorius. Yra ir daugiau nepakantumo apraiškų, žmonės supranta, kad nesurinkti mokesčiai į biudžetą, tai skriauda mums visiems, mūsų šalies gerovei“.

Kai žmogus gali nusipirkti kažką žymiai pigiau ir tie keli litai jam yra reikšmingi, natūralu, kad atsiranda tam tikras pakantumas.

Specialistų manymu, aukštesnes pajamas gaunantį visuomenės sluoksnį nuo nelegalių prekių atgraso ir vis didėjantis supratimas apie tokių prekių neigiamą poveikį sveikatai. Pavyzdžiui, nors anksčiau naminė degtinė daugumos laikytas kokybišku gėrimu, dabar jau šis mitas griūva, nes jame randama didelė fuzelių ir aldehidų koncentracija, o mažiau patyręs gamintojas gali jame palikti ir didelį metilo alkoholio kiekį. Lietuvoje jau yra užfiksuota atvejų, kai naminės degtinės vartoję žmonės apako nuo didelės šios medžiagos koncentracijos.

Tačiau sociologas dr. Mindaugas Degutis ne toks optimistiškas. Jo manymu, turi pasikeisti kelios kartos, kol visiškai pasikeis mentalitetas ir vertybinės nuostatos.

„Manau, jog pakantumą šešėliui lemia du dalykai. Iš vienos pusės – tai ekonominės priežastys. Kai žmogus gali nusipirkti kažką žymiai pigiau ir tie keli litai jam yra reikšmingi, natūralu, kad atsiranda tam tikras pakantumas. Moralinės nuostatos, vertybės ir elgesio taisyklės tokiu atveju atsiduria antroje vietoje. Juolab, kad jokia tiesioginė bausmė perkančiajam negresia. Apie tai, kad valstybė negauna mokesčių ir nuo to kenčia visi, susimąsto dar tikrai nedaugelis – jei gaunu dabar ir čia, koks skirtumas, kad vėliau kažkiek prarandu? Toks pragmatinis argumentas suveikia stipriai“, – teigė dr. M. Degutis.

Nuo seno vyravo požiūris, kad valstybės pajamos, turtas ir pati valstybė tai yra „ne aš“, tai kažkas svetimo, netgi man priešiško.

Pasak mokslininko, ne mažesnį vaidmenį turi ir tautiečių mentalitetas. Jis prisimena ne vieną plačiai nuskambėjusį atvejį, kai  net turtingi žmonės, kuriems keliasdešimt sutaupytų litų nėra reikšmingi, įkliūva oro uoste veždamiesi gerokai daugiau cigarečių nei leidžiama.

„Tuos reiškinius mes matome ne tik Lietuvoje, bet ir kitose posovietinėse šalyse. Nuo seno vyravo požiūris, kad valstybės pajamos, turtas ir pati valstybė tai yra „ne aš“, tai kažkas svetimo, netgi man priešiško, ir jei galiu iš tos valstybės pavogti, tai nėra joks nusikaltimas. Prisiminkim sovietinius laikus, kai žmonių nuostata buvo aiški ir paprasta – valstybės turtas yra niekieno turtas ir pasisavinti kokius nors mokesčius ar maišą grūdų iš kolūkio, žmonių požiūriu, nebuvo nusikaltimas ar moralės normų pažeidimas. Toks požiūris persidavė iš kartos į kartą ir iš to atsirado tai, ką šiuo matome Lietuvoje. Reikia ne vienos kartos, kad tokios nuostatos išnyktų“, – teigė sociologas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min