Kaip informuoja Vilniaus apygardos prokuratūra, 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismas R.Šimutį ir R.Ciukšo pripažino kaltais dėl nusikaltimo trijų moterų atžvilgiu, kurias jiedu užverbavo, išvežė į Didžiąją Britaniją ir ten pardavė asmenims, organizuojantiems prostitucijos verslą. Abiem prekiautojams žmonėmis skirtos devynerių metų laisvės atėmimo bausmės, tiesa, Lietuvos apeliacinis teismas R.Ciukšo dalią devyniais mėnesiais sušvelnino.
Šie vyrai buvo nuteisti už tai, kad veikdami kaip organizuota grupė, turėdami tikslą parduoti žmogų, 2005 metų birželį Vilniuje susipažino su 27 metų J.K. Jiedu merginą įkalbėjo vykti į Angliją neva dirbti padavėja arba tvarkyti kambarių viešbutyje. R.Šimutis jai nupirko lėktuvo bilietą ir J.K., lydima R.Ciukšo, nuskrido į Londoną.
Čia ji už 2 tūkst. svarų sterlingų (per 10,1 tūkst. litų) buvo parduota moteriai, per kurią atsidūrė anglų viešnamyje. Taigi R.Šimutis ir R.Ciukšo, panaudodami apgaulę ir suteikdami naudą asmenims, verbavo, vežė ir pardavė J.K., žinodami, kad nukentėjusioji bus įtraukta į prostituciją.
Be to, R.Šimutis ir R.Ciukšo 2005 metų liepą Vievyje susipažino su 24 metų I.K. ir pažadėjo Anglijoje rasti „gerai mokamą darbą“. Po kelių dienų neva puikus darbas už Lamanšo buvo garantuotas ir 25 metų R.M.
Joms abiem buvo nupirkti bilietai ir merginos, lydimos tai pačiai organizuotai grupei priklausančios Sandros L., atsidūrė Anglijoje. Oro uoste moteris pasitikęs R.Ciuško pranešė, kad jos parduotos albanams. Už lietuves „baltųjų vergių“ pirkliai sumokėjo 4 tūkst. svarų.
Kasaciniu skundu abu nuteistieji prašė jų nusikalstamą veiką perkvalifikuoti. LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija su kasatorių argumentais nesutiko. Kolegija konstatavo, kad „asmenų grupė, kurioje dalyvaudamas R.Šimutis įvykdė prekybos žmonėmis nusikaltimus, atitinka visus baudžiamajame įstatyme organizuotai grupei keliamus reikalavimus“.
Teisėjų kolegija sutiko, kad R.Ciukšo pagrįstai nurodo, jog BK 307 str. 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už veiką, panašią į prekybą žmonėmis, t. y. vežimą asmens jo sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš jos. Tačiau kolegija pabrėžė, kad pirmuoju atveju asmens sutikimas turi būti savanoriškas ir duotas gerai suvokiant aplinkybes.
„Akivaizdu, kad asmens sutikimas, duotas dėl apgaulės poveikio, suteikus turtinę naudą jį kontroliuojantiems asmenims, negali būti laikomas savanorišku ir duotu suvokiant duodamo sutikimo aplinkybes“, – teigiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje.
Beje, Vilniaus apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis R.Šimučiui ir R.Ciukšo – ne vienintelis, kuriuose jie pripažinti kaltais dėl prekybos žmonėmis.
Už prekybą žmonėmis, jeigu ši veika padaryta dviem ar daugiau nukentėjusiems asmenims arba dalyvaujant organizuotoje grupėje, įstatymas numato laisvės atėmimą nuo ketverių iki dvylikos metų.
Pasak Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro R.Matevičiaus, prekyba žmonėmis – sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms priskiriama nusikalstama veika.
„Nuosprendis, kuriuo du vilniečiai buvo pripažinti kaltais, – teisėtas ir teisingas, – sakė prokuroras. – Tai patvirtino ir Aukščiausiasis Teismas.“
