Šiemet ugniagesiai jau daugiau kaip 1 tūkst. 600 kartų vyko gesinti gaisrų atvirose teritorijose, kur išdegė per 5,2 tūkst. hektarų. Tačiau liūdniausia, kad nuo deginamos žolės ugnis jau persimeta į miškus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, apdega ir gali žūti žmonės.
Štai pirmadienį į Vilniaus ligoninę iš Švenčionių rajono, Prienų kaimo, su rankos, kojos ir veido nudegimais buvo atvežtas 12 metų berniukas. Pirminiais duomenimis vaikas apdegė degindamas sausą žolę. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar kartą prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės ir įspėja, kad jos deginimas kelia pavojų ne tik gamtai, žmonių turtui, bet ir jų gyvybei.
Per 3 šių metų mėnesius gaisruose žuvo 72 žmonės (pernai per tą patį laikotarpį – 99), iš jų 2 vaikai (6), o 47 gyventojai (62) buvo traumuoti.
Šiemet jau kilo aštuoni gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus. Miestuose žuvo 27 piliečiai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 45. 8 žmonių gyvybes gaisrai pasiglemžė Vilniaus rajone, 7 gyventojai žuvo Kaune. 18 žmonių žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 12 – neatsargus elgesys su ugnimi, 7 gyventojai žuvo dėl krosnių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 6 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros prietaisus. Dar 28 žmonių žuvimo priežastys tiriamos.
661 gaisras arba 26,5 proc. visų gaisrų užgesinta gyvenamosios paskirties pastatuose, o juose žuvo 59 žmonės, tarp jų ir 2 vaikai, tačiau palyginti su pernai, gaisrų čia sumažėjo beveik 14,5 proc. Be to, 305 kartus degė transporto priemonės (12 proc. visų gaisrų), 240 gaisrų kilo pagalbinio ūkio paskirties pastatuose (9,6 proc.), 22 – gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (1 proc.).
Miestuose užgesinta 1 tūkst. 614 gaisrų, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 883. Ugnis sunaikino 104 pastatus, 87 transporto priemones, 383 tonas pašarų, 3491 kv. m gyvenamojo ploto ir 6 tūkst. 25 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 47 žmonių gyvybes, 287 pastatus, 55 transporto priemones, 32 gyvūnus.
Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (45 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (12,6 proc.), netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (12 proc.), neatsargus rūkymas (4,3 proc.), žolės deginimas (2,4 proc.). Be to, šiemet užregistruota 119 padegimų (4,8 proc.), 32 gaisrai (1,3 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 294 gaisrų (11,8 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo ugniagesiams dar teko atlikti 1009 kitus gelbėjimo darbus. 329 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 284 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 129 kartus gelbėjo žmones transporto avarijose bei panaudoję specialią įrangą iš sudaužytų automobilių išlaisvino 40 nukentėjusių bei ištraukė 30 žuvusių žmonių.
76 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko darbuotis vandenyje, kurių metu jie išgelbėjo 27 gyventojus ir ištraukė 14 skenduolių. Be to, ugniagesiams teko likviduoti 95 cheminius incidentus, 34 kartus surinkti gyvsidabrį, 8 kartus darbuotis dideliame aukštyje ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 82 gyventojus, tarp jų 6 vaikus.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį paskirtos 429 administracinės nuobaudos 34 tūkst. 414 Lt suma asmenims, pažeidusiems priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus. Iš jų administracine tvarka nubausta 180 pareigūnų (darbdavių) 22 tūkst. 885 Lt suma ir 249 piliečiai 11 tūkst. 529 Lt suma.
Į valstybės biudžetą išieškoti 26 tūkst. 455 Lt iš 374 pažeidėjų. Be to, surašytas 181 protokolas dėl techniškai netvarkingų šildymo, vėdinimo, elektros įrenginių, kitų agregatų eksploatavimo uždraudimo (išjungta 280 tokių įrenginių). 82 objektų vadovai raštu įspėti dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės, paruošti 2 nutarimai dėl netvarkingų objektų eksploatavimo nutraukimo. Dėl kilusių gaisrų 19 atvejų pradėtas ikiteisminis tyrimas, 111 atvejų jį pradėti atsisakyta.
