Penktadienį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija konstatavo, kad sprendžiant neteisėto praturtėjimo klausimą, būtina įvertinti ar turimo turto įgijimo pagrindas buvo įstatymo uždrausta veikla, kuri pagal anksčiau galiojusius įstatymus užtraukdavo baudžiamąją atsakomybę.
15 Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų sudaranti plenarinė sesija pažymėjo, kad tais atvejais, kai nustatytos bylos aplinkybės lemia teismo įsitikinimą, kad pajamos turimam turtui įsigyti ir pats turtas gauti iš nusikalstamos veiklos, ir turto savininkas tai žinojo ar galėjo žinoti, nepasisant to, kad turtas įgytas iki 2010 metų gruodžio 11 d. yra taikomas BK straipsnis dėl neteisėto praturtėjimo.
LAT atkreipė dėmesį į tai, kad teismo įsitikinimą dėl to, kad turto įgijimo pagrindas buvo įstatymo uždrausta veikla, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę, gali lemti ne tik konkrečiose baudžiamosiose bylose įrodyti faktai, bet ir kiti duomenys, iš kurių galima spręsti apie turto ir pajamų kilmę (duomenys apie turto savininko asmenybę, jo ryšius, veiklą, pajamų šaltinius, gyvenimo būdą, išlaidavimus, turimo turto vertę ir kt.). Tokia teismo išvada turi būti tinkamai motyvuota.
LAT duomenimis, teismoioje byloje keli teisėjai pareiškė atskirąją nuomonę, kurioje išdėstė argumentus dėl galimo kreipimosi Į LR Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar BK nuostata apibrėžianti neteisėto praturtėjimo nusikaltimą neprieštarauja LR Konstitucijai. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
