Nesusituokusioms poroms turto dalybos – didelis galvos skausmas

43 metų A.S. teismo prašė pripažinti, kad gyvenamasis namas Panevėžio rajone yra jo ir buvusios draugės – 43 metų L.J. bendroji dalinė nuosavybė, kad jiems abiems priklauso po pusę gyvenamojo namo. Vyras prašė priteisti iš buvusios draugės 87 349,50 Lt kompensacijos už pusę namo.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pora kartu gyveno nuo 2000 metų. Iš pradžių jie gyveno nuomojamuose butuose, vedė bendrą ūkį. 2002 m. A.S. nusipirko butą Panevėžio rajone ir kartu su L.J. jame apsigyveno.

2006 m. po savo tėvo mirties L.J. Panevėžio rajone paveldėjo žemės sklypą su jame stovinčiu gyvenamuoju namu. Tačiau pastatas nebuvo tinkamas gyventi, tad abu nutarė jį kartu rekonstruoti.
Kadangi pora nebuvo susituokusi, o L.J. tapo paveldėto turto savininke, būtent jos vardu gauti leidimai  atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją.

Moters paveldėtas namas buvo nugriautas, liko tik kelios sienos. A.S. pardavė jam priklausantį butą Panevėžio rajone ir gautus pinigus panaudojo gyvenamojo namo statybai. Gyvenimo draugė taip pat prisidėjo prie namo statybos. Kadangi jiems trūko pinigų, moteris pasiėmė paskolą.

Gyvenamojo namo rekonstrukcija buvo pradėta  2007-aisiais, baigta 2008 metais. Namo statybai pora išleido 174 699 Lt. Tai patvirtino lokalinė sąmata, kuriose yra nurodytos vidutinės statybos vertės.

2009 metais pora susipyko ir A.S išėjo gyventi kitur. L.J. perleido gyvenamąjį namą savo seseriai.

Įvertinęs šalių paaiškinimus,  liudytojų parodymus, teismas priėjo prie išvados, kad A.S. ir L.J. tikslas buvo kooperuojant bendrai lėšas rekonstruoti gyvenamąjį namą ir jame gyventi kartu po rekonstrukcijos. Nors poros santuoka ir nebuvo įteisinta, tokie santykiai atitinka jungtinės veiklos sutartį.

Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai  kooperuojant turtą  ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Dėl to įstatyme detaliai  nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas, kurio siekiant ji yra sudaroma.

Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių kooperavimas, įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti, bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos vystymas ar tikslo siekimas. Vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir vieningas jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių.

Nagrinėtos bylos atveju nei ieškovas, nei atsakovė neneigė to fakto, kad jie gyveno kartu. Lėšos buvo naudojamos bendrai ne tik gyvenamojo namo statybai, bet ir kitiems elementariems poreikiams tenkinti, buities prekėms įsigyti, laisvalaikiui.

Įvertinęs šalių gautas pajamas gyvenamojo namo rekonstrukcijos laikotarpiu, teismas konstatavo, kad abi šalys pinigais ir darbu prisidėjo prie gyvenamojo namo rekonstrukcijos. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šią aplinkybę. 

Teismas nusprendė, kad rekonstruotas gyvenamasis namas Panevėžio rajone jo priėmimo naudoti dieną  buvo bendroji dalinė A.S. ir L.J. nuosavybė ir jiems priklausė po 50/100 gyvenamojo namo dalių.

Turto vertės nustatymo ataskaitoje žemės sklypo, gyvenamojo namo bei ūkinio pastato rinkos vertė yra  168 000 Lt.  Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovė yra paveldėjusi dalį žemės sklypo, kurio vertė paveldėjimo metu buvo 3394 Lt, butą, kurio vertė buvo 5680 Lt ir 1088 Lt vertės ūkinį pastatą. Turto vertės ataskaitoje gyvenamojo namo vertė nurodyta 146 000 Lt.  Kadangi ieškovas prašė pripažinti, jog  gyvenamasis namas yra bendroji dalinė šalių nuosavybė, iš jau rekonstruoto gyvenamojo namo vertės atimama jo vertė paveldėjimo metu ir nuo šios vertės skaičiuojama kompensacija ieškovui (146 000 Lt – 5680 Lt = 140 320 Lt : 2 = 70 160 Lt).

Teismas A.S. ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovės L.J. priteisdamas 70 160 litų kompensacijos,
2105 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt už turto vertinimą. Sprendimas dar gali būti apskųstas, todėl  šiuo metu nėra įsiteisėjęs.