Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Telefoninių sukčių taktika paprasta, bet veiksminga

Telefoninis sukčius
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Asociatyvinė nuotr.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Telefoniniai sukčiai vis dar sugeba gyventojams kabinti makaronus ant ausų – tą byloja policijos suvestinė. Dažniausiai senyvo amžiaus žmonės, išgirdę apie tariamą artimojo nelaimę, matyt, pamiršta visą informaciją apie smailialiežuvius ir ne vienerius metus taupytus pinigus lengva ranka atiduoda nepažįstamiesiems. Pasitaiko net tokių atvejų, kai artimieji, norėdami apsaugoti senyvo amžiaus giminaitį, palieka jį namuose užrakintomis durimis ir langais, bet pastarajam tai ne kliūtis – pro išdužusius namų langus paleisti pinigai pasiekia „tikslą“.

Balsas pakitęs dėl išmuštų dantų

Šiaulių miesto policijos komisariato pareigūnai kovo mėnesio pradžioje sulaikė sukčių pasiųstą asmenį, kuris iš senolės buvo paėmęs 3900 litų. 26-erių metų šiaulietis R.S. atsidūrė areštinėje, o moteris atgavo savo santaupas.

Tariamas policijos pareigūnas moteriai net sudarė galimybę pasikalbėti su sūnumi. Jis perdavė telefono ragelį kitam vyrui, kuris suvaidino moters sūnų ir ėmė prašyti pinigų situacijai užglaistyti, nes nori išsisukti nuo baudžiamosios bylos

Rėkyvoje gyvenanti 83-ejų metų K.S. telefoninio skambučio fiksuoto ryšio telefonu sulaukė apie 22 valandą. Paskambinęs nepažįstamas vyras prisistatė policijos pareigūnu ir pranešė apie jos sūnų ištikusią bėdą – vyras eismo įvykyje sužalojo merginą. „Tariamas policijos pareigūnas moteriai net sudarė galimybę pasikalbėti su sūnumi. Jis perdavė telefono ragelį kitam vyrui, kuris suvaidino moters sūnų ir ėmė prašyti pinigų situacijai užglaistyti, nes nori išsisukti nuo baudžiamosios bylos. Motinai sūnaus balsas sukėlė įtarimą, tačiau sukčiai greitai įtikino, kad ji kalbasi su sūnumi.

Kalbėjusiojo argumentas buvo paprastas ir įtikinantis – eismo įvykyje išmušti dantys, sumušta lūpa, dėl to jo ir balsas pakitęs“, – pasakojo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė.

Išdaužė langą ir išmetė pinigus

Senolė, gelbėdama sūnų nuo teisingumo, sutiko paduoti pinigus jų pasiimti ateisiančiam žmogui. Tačiau iškilo viena aplinkybė, trukdanti sukčiui patekti į K. S. butą. Kadangi moteris yra sulaukusi garbaus amžiaus, jai reikalinga priežiūra, todėl šiaulietę globojanti kaimynė, siekdama apsaugoti ją nuo įvairiausių sukčių ir kitokio plauko negerų žmonių, išeidama užrakina buto duris, raktą pasiimdama. Senolė pati jų atrakinti negalėjo.

K.S., žinodama, kad pati durų atidaryti ir pinigų perduoti atėjusiajam negalės, sugalvojo išeitį. Pinigus ji įdėjo į celofaninį maišelį, pridėjo bulvę, kad maišelis įgautų svorio, ir išmetė pro trečiojo aukšto langą. Tiesa, ir čia buvo problemų – langai nesidarinėjo. Taigi moteris surado plaktuką ir juo išdaužė langą. Po langu stovėjusiam sukčių pasiuntiniui liko tik vikriai šią „siuntą“ sugauti ir sprukti. Tačiau to padaryti jam nepavyko. Į taksi įsėdusį vaikiną sulaikė pareigūnai. Jam pareikštas įtarimas dėl sukčiavimo.

„Kai į moters duris pasibeldė policijos pareigūnai, norėdami paimti jos pareiškimą dėl sukčiavimo ir apklausti, K. S. net nepanoro su jais kalbėtis: apie jokius sukčius ji nežinanti ir nieko negirdėjusi. Pareigūnams teko paplušėti, kol įtikino, kad jai skambino ne policijos pareigūnai, o sukčiai, ir kad jie yra ne sukčiai, o policijos pareigūnai“, – kuriozišką situaciją komentavo G.Smagriūnienė.

Sėkmingi keli skambučiai iš šimto

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato psichologas Arūnas Norkus, paklaustas, kodėl gyventojai taip dažnai užkimba ant sukčių kabliuko, teigia, kad iš tiesų smailialiežuviams pasiseka ne itin dažnai. „Sukčiams pasiseka tik keletu atvejų iš šimto skambučių. O tas „dažnai“ atrodo tik tuo atveju, kai policija į suvestines sutraukia visus panašius atvejus. Kai prieš Naujuosius metus Šiaulių apskrities policijoje vyko susitikimas su Trečiojo amžiaus universiteto klausytojais, paaiškėjo, kad sukčių skambučių buvo sulaukę labai daug senjorų, tačiau jų pinklėms nepasidavė“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė jis.

Anot A.Norkaus, gyventojai pasiduoda apgaunami dėl daugelio tiek socialinių, tiek ir psichologinių dalykų: altruizmo, kai norima padėti į bėdą patekusiam artimam asmeniui, psichologinio įtaigumo, kai patikima skambinančiu žmogumi, patiklumo, kai linkstama žmones vertinti kaip nuoširdžius ir geraširdžius, reliktinio mąstymo būdo, kai siekiama visus reikalus sutvarkyti per „blatą“ ir pinigus, teisinio nesąmoningumo, emocinio šoko, susidūrus su tariamai skaudžia situacija, kuris trukdo blaiviai vertinti faktus ir t. t. 

Taktika paprasta, bet veiksminga

Yra pastebėta, kad skambučių padaugėja tuo laikotarpiu, kai yra išmokamos pensijos. Skambinama į laidinius telefonus, kuriais dažniausiai naudojasi senyvo amžiaus žmonės

Psichologo teigimu, sukčiai veikia ieškodami silpnųjų. Paprastai į jų pinkles patenka arba vaikai, arba senyvo amžiaus žmonės – psichologiškai neatspariausios ir silpniausios socialinės grupės. „Yra pastebėta, kad skambučių padaugėja tuo laikotarpiu, kai yra išmokamos pensijos. Skambinama į laidinius telefonus, kuriais dažniausiai naudojasi senyvo amžiaus žmonės. Tiek vaikai, tiek pagyvenę žmonės realybėje labai retai kontaktuoja su valdžios atstovais: policija, finansinio saugumo pareigūnais ar bankų atstovais. Todėl pirmoji žinia, pranešanti, kad skambina kažkoks komisaras ar tyrėjas, dažniausiai iš karto sukelia nerimą“, – sakė A. Norkus.

Toliau, anot psichologo, naudojama labai paprasta, bet veiksminga taktika: šoko sukėlimas staiga pateikiant netikėtą emociškai negatyvią stiprią žinią ir tolesnė veiksmų kontrolė, neleidžianti atsitokėti. Tokios žinios pavyzdžiu gali būti artimojo patekimas į sudėtingą situaciją, pavyzdžiui, avarija, nelaimingas atsitikimas, įstatymo pažeidimas. Tolesnė pokalbio taktika skirta aukos elgesio kontrolei, neleidžiant ar trukdant aukai kokiu nors būdu susisiekti su kitais žmonėmis.

Sukelia psichologinę įtampą

„Sukčiai visada paklausia, ar auka viena namuose, klausiama, ar turi mobilųjį telefoną ir paprašoma jį išjungti ar neatsiliepti, jei kas skambins, draudžiama prieiti prie lango ir pan. Skambinančiojo kontaktas tęsiasi, laipsniškai mažinant įtampą, suteikiant viltį ir vėl ją atimant, didinant įtampą. Kuo didesnė psichologinė įtampa, tuo prasčiau veikia mūsų dėmesys ir suvokimas. Dėmesys tampa tunelinis, nukreipiamas tik viena kryptimi – išspręsti netikėtai kilusią problemą, kurią psichika suvokia kaip didžiulį pavojų. Tokiu atveju žmogus nežino tinkamo sprendimo ir jei kas nors nurodo, ką reikia daryti, kokių veiksmų imtis, protas paklūsta, nesvarstydamas alternatyvų“, – teigė A. Norkus.

Skambinančiojo kontaktas su auka baigiasi, kai perduodami pinigai. Psichologo teigimu, labai dažnai siekiama sudaryti civilizuotą vaizdą: pinigų paimti atvykęs kurjeris elgiasi labai mandagiai, rašoma pinigų perdavimo sutartis, pagiriama, kad auka pasielgė protingai.

Reikia didinti sąmoningumą

Paklaustas, ar įmanoma išspręsti problemą dėl telefoninių sukčių, A. Norkus tikino, kad neišsprendžiamų problemų nebūna. „Jei nekalbėtume apie teisėsaugos veiksmus, aš matyčiau keletą problemos sprendimo būdų. Visų pirma – prevencinės informacijos sklaidos didinimas. Reikia kuo labiau skleisti informaciją apie tai, kaip veikia sukčiai, visais įmanomais sklaidos kanalais. Kaip rodo patirtis, vaikus ir senyvo amžiaus žmones ši informacija sunkiai pasiekia dėl kitokių interesų, gyvenimo būdo ir pan. Todėl informacija turėtų būti platinama ne tik žiniasklaidos priemonėmis, bet ir poliklinikose, ligoninėse, bažnyčiose, parapijos namuose, namų bendruomenėse, miesto transporte, parduotuvėse ir t. t. Kuo plačiau bus paskleista informacija, kaip veikia telefoniniai sukčiai, tuo labiau mažės tikimybė, kad tiems sukčiams pasiseks. Be to, turi būti skleidžiama ir socialinė informacija apie tai, kaip veikia policija, FNTT, bankai – akcentuojant, kad tyrėjai neskambina į namus siūlydami susitarti, prašydami atlygio už paslaugą ir t. t.“ – pasiūlymus vardijo jis.

Sukčių aukos pačios pažeidžia įstatymą, pinigus duodamos kaip kyšį, kad nebūtų pradėtas tyrimas ar jis būtų nutrauktas. Jeigu išmoksime prisiimti atsakomybę už tai, kas atsitiko, net jei tai labai nemalonus dalykas, nebus ir siekiančių tuo pasinaudoti

Anot psichologo, kitas būdas – mūsų visų sąmoningumo didinimas. „Turime suvokti ir išmokti, kad problemų mažiau, kai priimame įstatymų viršenybę. Juk objektyviai žiūrint, sukčių aukos pačios pažeidžia įstatymą, pinigus duodamos kaip kyšį, kad nebūtų pradėtas tyrimas ar jis būtų nutrauktas. Jeigu išmoksime prisiimti atsakomybę už tai, kas atsitiko, net jei tai labai nemalonus dalykas, nebus ir siekiančių tuo pasinaudoti“, – baigdamas pokalbį sakė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato psichologas A. Norkus.

Komentarai
Temos Pinigai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min