Prokurorų prašymu, už sukčiavimą išvengiant turtinės prievolės – valstybei nesumokėtų pridėtinės vertės mokesčių, bendrovės turto pasisavinimą ir kitas nusikalstamas veikas panevėžiečiui G.V. paskirta 115 MGL – 14 tūkstančių 375 litų bauda.
Patenkintas Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro 35 tūkstančių 770 litų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo – nesumokėto PVM valstybei. Taip pat nutarta valstybės naudai išieškoti iš nuteistojo G.V. ir konfiskuoti 43 tūkstančius 140 litų vertės konfiskuotino turto už pasisavintą uždarosios akcinės bendrovės turtą.
Tokį sprendimą priėmė miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorų perduotą baudžiamąją bylą dėl nusikaltimų nuosavybei, finansų sistemai ir valdymo tvarkai, susijusiai su dokumentų klastojimu, kurioje panevėžietis G.V. buvo kaltinamas svetimo turto pasisavinimu, sukčiavimu išvengiant turtinės prievolės, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir dokumentų klastojimu.Pritarimas šešėlinei ekonomikai – vagimas iš valstybės, yra tarsi vagystė iš savo kišenės,
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Panevėžio apskrities skyriaus tyrėjai, jį organizavo ir kontroliavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorai, teigiama ketvirtadienį išplatintame Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios specialistės viešiesiems ryšiams Vidos Bielskytės pranešime.
„Šioje teisme išnagrinėtoje byloje atskleistas siekimas išvengti mokesčių ir pasipelnyti sukčiavimo būdu parodė, kad nesąžiningai vykdomas verslas, kai nepaisoma įstatymų nustatytos tvarkos ir vengiama įtraukti į buhalterinę apskaitą visas sąskaitas faktūras, anksčiau ar vėliau sulaukia baudžiamosios atsakomybės: ketinęs pasipelnyti bendrovės vadovas, mokėdamas baudas, patirs dar didesnius nuostolius. Kaip rodo teisinė praktika – apygardos prokurorų kontroliuojami ir FNTT Panevėžio apskrities skyriaus pareigūnų atliekami ikiteisminiai tyrimai, verslininkus sukčiauti ir slėpti dalį mokesčių priverčia sudėtinga ekonominė situacija, noras uždirbti daugiau, todėl linkstama sukčiauti dėl PVM nemokėjimo per fiktyvias įmones oficialioje rinkoje įteisinant neteisėtai gautas ir nelegaliai be dokumentų įvežamas prekes. Kai susigundoma sumažinti įsipareigojimus valstybei ir gauti naudos, pravartu būtų prisiminti, kad gali tekti ir gerokai pralaimėti už tokią neteisėtą siekimą sulaukus baudžiamosios atsakomybės,” – teigia Panevėžio apygardos prokuratūros Sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Gediminas Marcinkevičius.
Apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorai šiuo metu kontroliuoja ir organizuoja su nesumokėtų pridėtinės vertės mokesčių valstybei nusikalstamomis veikomis susijusių 15 ikiteisminių tyrimų, kuriuos atlieka FNTT Panevėžio apskrities skyriaus pareigūnai.
Pasak Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Gedimino Marcinkevičiaus, tarp tiriamų nusikalstamų veikų taip pat pasitaiko ir tokių atvejų, kai verslininkai, norėdami gauti laisvų, neįtraukiamų į apskaitą grynųjų pinigų, klastoja įmonės sąskaitas faktūras, kuriose įrašomos neatliktos paslaugos, pinigai pervedami į tiekėjo sąskaitą ir vėliau gryninami per įvairias virtualias įmones ar asmenis. Kartais ne vienam panašiai pasielgusiam įmonės vadovui atrodo, kad jis nepadarė nieko nusikalstamo. Tačiau PVM nemokėjimas yra realus nusikaltimas, bet ką perkant, jis nurodomas neatsitiktinai. Todėl tas, kas išvengia PVM perkant, dalyvauja ir grobstant. Reiktų prisiminti, kad pritarimas šešėlinei ekonomikai – vagimas iš valstybės, yra tarsi vagystė iš savo kišenės, nes tokiu būdu yra skriaudžiami visi – negauna lėšų mokyklos, gydymo ar kultūros įstaigos.
Per šių metų devynis mėnesius FNTT Panevėžio apskrities skyriaus pareigūnų, specialistų ir Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorų pastangomis buvo atskleista valstybei nesumokėtų mokesčių 32 proc. daugiau, negu pernai, t. y. 23 milijonai 123 tūkstančiai litų.
Šiemet Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai perdavė teismui 29 baudžiamąsias bylas, kuriose ikiteisminį tyrimą atliko FNTT Panevėžio apskrities skyriaus tyrėjai, pernai teismą pasiekė 44 baudžiamosios bylos, susijusios su nusikaltimais finansų sistemai, tarp jų ir nesumokėtais pridėtinės vertės mokesčiais.
Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės turtinės prievolės ar ją panaikino, gali būti baudžiamas bauda arba laisvės atėmimo bausme iki trejų metų, išvengęs didelės turtinės prievolės baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų; įstatymas tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės turtą svetimą turtą, numato laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų.
