„Nuo balandžio pradžios esame gavę keletą skundų, nė vienas iš jų nepasitvirtino. Bet kokiu atveju, jei seksualinė prievarta – iš karto viską atiduodame prokuratūrai“, – BNS sakė E.Žiobienė.
Anot jos, pradėtas vienas tyrimas tik dėl šeimoje globojamos mergaitės.
„Buvo skundas dėl globojamos mergaitės šeimoje. Sulaukėme anoniminio skambučio ir juo remdamiesi kreipėmės į to rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Sulaukėme atsakymo, kad pradėtas tyrimas, mergaitė atskirta, perkelta į globos namus“, – sakė kontrolierė.
E.Žiobienės žodžiais, Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga turi pakankamai įgaliojimų, kad kovotų su šioje srityje kylančiomis problemomis, tačiau kartais visuomenė tikisi per daug.
„Turime vaiko teisių tarnybas savivaldybėse, jos tiesiogiai turi dirbti su šeima ir vaikais, turime teismus, kurie sprendžia ginčus. Vaiko teisių kontrolierius turėtų užtikrinti, kaip veikia tos institucijos, aišku, atskiriant teismą (...), bet neturėtų lįsti nei į šeimos tarpusavio santykius, nei į kitus dalykus“, – kalbėjo ji.
„Aišku, yra problema, kad visuomenė tikisi visai kitų dalykų. Visuomenė tikisi, kad ir Kauno atveju atsistos kontrolierius ir pasakys, kad teismo sprendimas yra netinkamas arba jį reikia pakeisti. Šiuo atveju visai kita kompetencija ir kitas įsivaizdavimas. Kalbant apie antstolių veiksmus – irgi tikimasi, kad kontrolierius gali pasakyti, jog šitos bylos iš viso nevykdysime“, – pridūrė kontrolierė.
Remiantis ankstesniais tyrimais, kai Vaiko teisių apsaugos tarnybai dar vadovavo Rimantė Šalaševičiūtė, tyrimų dėl smurto prieš vaikus skaičius per 2009 metus, palyginti su 2008-aisiais, išaugo ketvirtadaliu, o nuo jos kadencijos pradžios 2005 metais – 4 kartus.
2005 metais tirti 46 smurto prieš vaikus atvejai, 2006 metais – 42, 2007 metais – 91, 2008 metais – 142 ir 2009 metais –195. Anot R.Šalaševičiūtės, nors dažniausiai pasitaikanti smurto prieš vaikus forma – psichologinis smurtas, dažnai naudojamas su fiziniu, gana daug skundų gauta ir dėl vaikų patirtos seksualinės prievartos (35).
