Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Per „Kritinę masę“ partrenktų dviratininkų bylą nutraukęs prokuroras teigia neturėjęs kito pasirinkimo

Įvykio vietoje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Įvykio vietoje
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ikiteisminį tyrimą dėl penkių dviratininkų partrenkimo Vilniuje šiemet pavasarį nutraukęs prokuroras teigia, kad kito pasirinkimo neturėjo. Esą tokį sprendimą diktavo įstatymo reikalavimai. Tačiau prokuroras pripažįsta, kad nukentėjusieji skųsdami šį nutarimą dar gali pasiekti, kad jis būtų panaikintas, o avarijos kaltininkas sėstų į teisiamųjų suolą.

Nutarimą nutraukti šiemet balandžio 30 d. įvykusios avarijos ikiteisminį tyrimą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroras Linas Gružas pasirašė rugsėjo 20 d. Taip pat buvo priimtas nutarimas avarijos kaltininką bausti administracine tvarka.

15min.lt primena, kad balandžio 30 d. Vilniuje, Kalvarijų g., automobilis Ford Probe rėžėsi į policijos lydimą dviratininkų koloną. Per incidentą buvo partrenkti penki dviratininkai, automobilis nesustojęs iš avarijos vietos nuvažiavo. Dviratininkams prireikė medikų pagalbos. Vienas dviratininkas per avariją prarado sąmonę ir tik ligoninėje atsipeikėjęs sužinojo, kas įvyko.

Atsitiktinio liudininko nufilmuotą avarijos vaizdo medžiagą galite pamatyti žemiau. Avarija užfiksuota maždaug 2 min. 17 sek. nuo vaizdo medžiagos pradžios.

VIDEO: Видео0089.3gp

Dviratininkus partrenkęs automobilis po kiek laiko buvo surastas, nustatytas jo savininkas. Per tyrimą paaiškėjo ir tai, kad automobilį vairavo (nors teisės vairuoti neturėjo) ne savininkas, o ne kartą teistas K.M. (gim. 1979 m.).

Tačiau avariją sukėlęs kelių erelis baudžiamosios atsakomybės išvengs. Jam bus skirta bauda pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Nutarimą avarijos kaltininko netraukti baudžiamojon atsakomybėn priėmęs prokuroras Linas Gružas sako, kad toks sprendimas priimtas vadovaujantis šiuo metu galiojančiais įstatymais.

„Aš suprantu, kad sprendimas sunkiai suvokiamas. Tačiau pagal Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. (tai yra lengviausia Baudžiamojo kodekso dalis už eismo įvykio sukėlimą), nukentėjusiajam turi būti padarytas mažų mažiausiai nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taikant to paties straipsnio 2 d., sužalojimo laipsnis nevaidina tokios didelės reikšmės. Tačiau tada reikia įrodyti, kad kaltininko organizme yra bent 0,4 prom. alkoholio ar dar daugiau. Toje byloje girtumą įrodyti labai problematiška. Tuo tarpu teismo medikai pateikė duomenimis, kad visiems nukentėjusiems dviratininkams padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas. Už tokį sveikatos sutrikdymą kaltininkas baudžiamas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, o ne pagal Baudžiamąjį kodeksą“, - įstatymų subtilybes aiškino prokuroras.

Sumuštas automobilio savininkas pretenzijų sugėrovams neturi

15min.lt žurnalistas turėjo galimybę susipažinti su nutarimu nutraukti šią bylą. Byloje surinkta gana daug įdomių duomenų, apie kuriuos visuomenė iki šiol nebuvo informuota.

Pirmiausiai įtarimai dėl avarijos, per kurią buvo partrenkti penki dviratininkai, buvo pareikšti 1973 m. gimusiam automobilio savininkui V.Ž. Tačiau jis savo kaltę kategoriškai neigė.

Automobilio savininko pozicija tokia... Pradžioje buvo keliamas klausimas dėl jo turimų pretenzijų. Tačiau norint, kad mes darytume kokius nors veiksmus, visų pirma reikia jo iniciatyvos. Ir dėl sumušimo, ir dėl automobilio. O dabar jis paliko mašiną ir viskas. Jis pretenzijų niekam nepareiškė iki šiolPasak vyriškio, dar balandžio 29 d. Architektų g. jis susitiko pažįstamą Algį. Abu išgėrė brendžio, o po kiek laiko prie jų prisijungė dar vienas vyriškis, kurį Algis pristatė Tomo vardu. Vyrai nusprendė automobiliu Ford Probe pasivažinėti po miestą. Vairavo Tomas, kuris, kaip teigia automobilio savininkas, tą vakarą alkoholio negėrė.

Po kiek laiko automobilio savininkas pasakė, kad jam nusibodo, paprašė jį vežti namo. Už tai kiti du vyrai jį sumušė. Netrukus prie stovinčio automobilio, sumušto V.Ž. ir greta buvusio vyriškio, automobilio savininkui pristatyto Tomo vardu, privažiavo policijos patruliai. Jie pasidomėjo, kas atsitiko, iškvietė greitosios pagalbos medikus.

V.Ž. buvo išvežtas į ligoninę, iš kurios namo grįžo tik kitą dieną. Automobilis liko pas savininko naujuosius draugus. Jau vėliau prokuratūroje apklausti policijos patruliai patvirtino, kad toks įvykis buvo. Pareigūnai teigia, kad tuo metu, kai jie artinosi prie automobilio ir sumušto žmogaus, greta stovėjo penki vyrai. Tačiau pamatę policininkus, jie išsiskirstė. Liko tik vienas, kurio tapatybę patikrinę pareigūnai nustatė, kad jis nėra ieškomas.

Prokuroras L.Gružas dabar svarsto, kad jei automobilio savininkas tada būtų policininkams pasiskundęs ir pasakęs, kas jį sumušė, pareigūnai gal būtų įtariamąjį sulaikę, tragiškos avarijos gal būtų ir išvengta.

„Automobilio savininko pozicija tokia... Pradžioje buvo keliamas klausimas dėl jo turimų pretenzijų. Tačiau norint, kad mes darytume kokius nors veiksmus, visų pirma reikia jo iniciatyvos. Jo pretenzijų ir pareškimo. Ir dėl sumušimo, ir dėl automobilio. O dabar jis paliko mašiną ir viskas. Jis pretenzijų niekam nepareiškė iki šiol“, - sako prokuroras.

Automobilio savininkas namo iš ligoninės grįžo tik kitą dieną ir atsigulė miegoti. O tuo metu jo automobiliu besivažinėdami kiti vyriškiai, į kompaniją pasiėmę dar ir vieną „damą“, partrenkė penkis dviratininkus. Apie tai V.Ž. sužinojo vakare, kai į jo namus atvyko policininkai ir jį išsivežė. Dar ir tuo metu jo organizme buvo 1,45 prom. alkoholio.

Dviratininkus partrenkė trumpam išėjęs į laisvę

Vykstant tyrimui pareigūnai rado liudininkų, mačiusių penkis dviratininkus partrenkusį vairuotoją. O ir policijos ekspertai dviratininkus partrenkusiame automobilyje aptiko ne kartą teisto K.M. (gim. 1979 m.) pirštų antspaudų. Paaiškėjo, kad tai tas pats asmuo, kuris automobilio savininkui buvo pristatytas kaip Tomas.

Penkis dviratininkus partrenkusio kelių erelio biografija yra įspūdinga. Iš Radviliškio rajono į Vilnių atsibastęs vyriškis yra jau ne kartą teistas. Šiuos Naujuosius metus jis dar sutiko už grotų atlikdamas bausmę už kitus nusikaltimus.

Vasario 24 d. Marijampolės teismas, nustatęs daugybę sąlygų, vyriškį lygtinai paleido į laisvę. Kalėti jam buvo likę 7 mėnesiai ir 23 dienos. O jau gegužės 25 d. tas pats Marijampolės teismas konstatavo, kad K.M. pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, todėl jis buvo vėl pasiųstas į pataisos namus atlikti likusios bausmės.

Ir tik vėliau paaiškėjo, kad būdamas laisvėje vyriškis svetimu automobiliu dar sugebėjo partrenkti penkis dviratininkus. Tačiau dėl šio įvykio pareigūnams už grotų tupinčio kelių erelio apklausti nepavyko. K.M. tiesiog pasinaudojo įstatymų jam suteikta teise neduoti parodymų prieš save.

Prokuroras: situaciją pataisytų vos viena nuostata kodekse

Prokuroras L.Gružas teigia, kad esminis dalykas, sutrukdęs jau ne kartą pasižymėjusį K.M. dar kartą pasodinti į teisiamųjų suolą - ekspertų pateikti sužalojimai, kuriuos patyrė dviratininkai.

„Aš ne specialistas, bet kiek esu susidūręs, tai nesunkų sveikatos sutrikimą (tai lengviausias sužalojimas avarijų bylose, dėl kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė) ekspertai nustato dažniausiai tais atvejais, kai būna kaulo lūžis. Dar vienas požymis, pripažįstant nesunkų sveikatos sutrikdymą, kai sergama daugiau kaip 10 dienų. Ekspertams šitas požymis nėra privalomas, tačiau jis yra vertinamas tarp kitų kriterijų“, - sako prokuroras.

Pasak L.Gružo, bent vienas nukentėjęs dviratininkas, per avariją patyręs galvos smegenų sukrėtimą, tikrai galėtų ginčyti priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

„Motyvuoti būtų kuo. Žmonės gali motyvuoti ir tuo, kad patyrė sunkesnių sužalojimų, nei pateiktose ekspertų išvadose. Gal tuo metu ekspertai ne visus medicininius dokumentus turėjo, gal gydymas užsitęsė... O aš turėjau remtis tuo, ką turėjau. Didelio pasirinkimo man nebuvo“, - tvirtina L.Gružas.

Prokuroras teigia nenorintis politikuoti, tačiau kaip eilinis pilietis sutinka, kad situacija keista. Pasak teisininko, jei baudžiamajame kodekse įstatymo leidėjai pasišalinimą iš avarijos vietos prilygintų girtumui, tokios bylos nesunkiai pasiektų teismą ir kaltieji būtų teisiami.

„Girdėjau, kad tokios diskusijos lyg ir vyksta. Tik neaišku, kaip ir kada jos bus išspręstos. Kaip žmogus tikrai pritarčiau tam, kad tokios nuostatos atsirastų įstatyme. Juk iš avarijos vietos bėgama norint kažką nuslėpti“, - sakė prokuroras L.Gružas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min