Pasak BNS, S.Rachinšteino advokatas Andrius Baranskis sakė, kad skundu prašoma panaikinti suėmimą.
„Manau, kad suėmimą skyręs apylinkės teismas neįsigilino į įtarimuose išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ten yra administraciniai ir civiliniai santykiai“, - teigė advokatas A.Baranskis.
Suimtas dviems mėnesiams
Kovo pradžioje sostinės prokurorai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydami dėl naujų įtarimų leisti suimti prieštaringai vertinamą žydų tautybės verslininką S.Rachinšteiną.
Netrukus milijonierių sulaikė FNTT agentai.
S.Rachinšteinas šį kartą įtariamas ES paramos lėšų grobstymu. Minima galbūt pasisavinta suma – milijoninė. Pagal prokurorų pateiktus pirminius kaltinimus, verslininkas organizavo grupuotę Europos Sąjungos paramai užvaldyti neteisėtai gavo apie 3,5 milijono litų. Dėl to prokurorai prašė leisti S.Rachinšteiną laikyti suimtą mažiausiai tris mėnesius. Griežčiausios kardomosios priemonės prašyta todėl, kad būdamas laisvas milijonierius gali slėptis ar net daryti naujus nusikaltimus. Tačiau teismas nusprendė, kad užteks dviejų mėnesių.
Gudrus planas
FNTT pranešė, kad organizuotos grupės vadovu laikomas S.Rachinšteinas ir keturi grupuotės nariai buvo sučiupti atskleidus milijoninę sukčiavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis schemą.
FNTT kartu su Generaline prokuratūra atlieka tyrimą dėl daugiau nei dešimties bendrovių veiklos. Įtariamiesiems įteikti pranešimai apie įtarimą dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule, neteisėtos juridinės asmens veiklos ir dokumentų klastojimo.
Visų šių bendrovių direktoriai buvo statytiniai asmenys, o faktiškai visoms bendrovėms vadovavo tas pats organizuotos grupės vadovas.
Išaiškinta, kad nusikalstamos schemos sumanytojai nupirko finansinių sunkumų turinčių bendrovių, kurioms buvo skirta daugiau nei 3 mln. litų Europos Sąjungos parama, akcijas. Įsigytų bendrovių vardu buvo sudarinėjami fiktyvūs sandoriai su nusikalstamai veiklai nuslėpti naujai įsteigta įmone, kuri buvo naudojama kaip fiktyvi rangovė ir įrangos tiekėja.
Visų šių bendrovių direktoriai buvo statytiniai asmenys, o faktiškai visoms bendrovėms vadovavo tas pats organizuotos grupės vadovas. Įtariama, kad statytiniams bendrovių vadovams buvo nurodoma klastoti dokumentus (statybos rangos, įrangos pirkimo, paskolų sutartis, mokėjimo prašymus ir kitus Nacionalinei mokėjimo agentūrai teiktinus dokumentus), tam, kad gautų Europos Sąjungos lėšas.
Dokumentus slėpė užmaskuotose saugyklose
Kovo pradžioje FNTT tyrėjai atliko kratas organizuotos grupės valdomose bendrovėse, kurios veikė viename ir tame pačiame trijų aukštų pastate Vilniuje, ir Trakų rajone, kur buvo baldų gamybos cechas.
Kratoms atlikti į pagalbą buvo pasitelkti Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, kurie padėjo sulaikyti įtariamuosius, mėginusius pabėgti iš kratos atlikimo vietos bei patekti į gerai apsaugotas bendrovių patalpas. Kratų atlikimą apsunkino tai, kad į patalpas galima buvo patekti tik panaudojus specialiąsias priemones. Atliekant procesinius veiksmus viena iš bendrovių buhalterių mėgino apsimesti esanti tik patalpas valančia pensininke. Tyrimui reikšmingi dokumentai buvo rasti gerai užmaskuotose saugyklose.
Grupuotės vadeivos namuose kratos metu rastas didelis kiekis aukso dirbinių, perlų, areštuotas prabangus automobilis „Porsche Cayenne“
Kratų metų buvo aptikti ir kituose FNTT atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose svarbūs dokumentai, kurie piktybiškai nebuvo pateikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai, teigiant, kad jie yra prarasti. Šiuose tyrimuose įtariama, kad nesumokėjus mokesčių valstybei buvo padaryta milijoninė žala.
Grupuotės vadeivos namuose kratos metu rastas didelis kiekis aukso dirbinių, perlų, areštuotas prabangus automobilis „Porsche Cayenne“.
