Anot „Lietuvos žinių“, kai kurie Neringos gyventojai už tam tikrą mokestį sutinka priregistruoti savo namuose kitų savivaldybių gyventojus. Kai kurių neringiškių būstuose savo gyvenamąją vietą yra deklaravę 10 ar net 15 asmenų. Neoficialiai teigiama, kad kas mėnesį už šią paslaugą būsto šeimininkas iš „nuomininkų“ gauna nuo 200 iki 300 litų.
„Todėl paprašėme policijos, kad nustatytų asmenis, kurie, naudodamiesi įvairiomis lengvatomis, padarė žalos ir savivaldybei, ir valstybei“, – sakė Neringos vicemeras Vigantas Giedraitis.
Deklaravusieji gyvenamąją vietą kurorte gali neatlygintinai keltis keltu per Kuršių marias. Visi kiti už tokią paslaugą moka po 40 litų. Be to, kurorto gyventojams nereikia mokėti 20 litų siekiančios įvažiavimo į Kuršių neriją rinkliavos. Spėjama, kad tokie fiktyvūs neringiškiai galėjo užsiimti kontrabandinių degalų gabenimu iš Kaliningrado srities, mat važiuojant per Kuršių neriją pasienyje beveik nėra eilių.
Vicemeras abejoja, ar pavyks nustatyti faktą, kad už priregistravimą būstų šeimininkai iš apsukruolių ėmė pinigus. Tad policijos neprašoma persekioti neringiškių, „suteikusių“ savo būstą atvykėliams, o tik „nuomininkus“.
Neringos policija iki šiol pradėjo 10 ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo. Šį nusikaltimą įtariami padarę asmenys pateikė melagingus deklaravimo duomenis siekdami įgyti mokestinę lengvatą. Nemokėdami mokesčių už persikėlimą per Kuršių marias bei įvažiavimo rinkliavos į Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją, jie padarė ir turtinės žalos.
Už sukčiavimą apgaule išvengiant turtinės prievolės įstatymas numato laisvės atėmimą iki trejų metų.
Kol kas baigti du ikiteisminiai tyrimai. Pasak Neringos policijos komisariato viršininko Sigito Šveikausko, viena byla jau pasiekė teismą, o kita nutraukta, nes įtariamasis sutiko geranoriškai atlyginti padarytą žalą.
„Bendras žalos dydis siekė beveik 18 tūkst. litų. Tas pilietis 11 tūkst. litų sumokėjo bendrovei “Smiltynės perkėla„, likusią sumą – Neringos savivaldybei“, – pasakojo S.Šveikauskas.
Anot jo, kitų įtariamųjų padaryta žala siekia nuo 5 iki 8 tūkst. litų.
„Paprastai tai yra Klaipėdos, Šilutės ar net Tauragės gyventojai“, – sakė pareigūnas.
Tačiau policija neketina persekioti tų, kurie Neringoje yra deklaravę gyvenamąją vietą, nes čia turi nekilnojamojo turto, o realiai gyvena kitur. Pasak S.Šveikausko, tokie asmenys į Neringą atvažiuoja keliskart per metus ir jų padaryta žala nėra didelė.
Per vasarą neringiškių padaugėjo daugiau nei pusšimčiu. Nuolat Kuršių nerijoje gyvena mažiau nei 2500 žmonių, o, šių metų birželio 1-osios duomenimis, Neringoje gyvenamąją vietą deklaravo 4204 asmenys. Rugsėjo pradžioje Neringoje jau „gyveno“ 4264 asmenys.
